Lietuvių dailininkė keramikė. Nuo 1932 m. (su pertraukomis) mokėsi Kauno meno mokykloje. 1942 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1943–1945 m. dirbo mokytoja Ramygalos gimnazijoje. 1945–1951 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1951–1962 m. LSSR dailės instituto dėstytoja, 1951–1962 m. Keramikos katedros vedėja, nuo 1957 m. docentė.

Nuo 1944 m. dalyvavo parodose. Sukūrė buitinės ir dekoratyvinės keramikos: vazų („Jūratė“, 1943 m.), vazelių („Vaikai“, 1950 m.), skulptūrėlių („Žuvys“, 1967 m.), lėkščių, kaukių, portretų („Sūnus“, 1951 m.), dekoratyvinių indų, pano (bareljefas „Avių augintoja“, 1951 m.), apipavidalino interjerų („Avininkystė“ ir „Kiaulininkystė“, Sąjunginė žemės ūkio paroda, Maskva, LSSR paviljonas, su Vaclovu Miknevičiumi, 1954 m.; „Kęstutis ir Birutė“ Naujosios Akmenės cemento gamyklos kultūros rūmuose, 1958 m.).

Kūriniams būdingos plastiškos, aptakios formos, siužetinis arba ornamentinis dekoras, redukcinė glazūra. Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.