Dailininkė (tapytoja, piešėja). Gimė 1823 m. lapkričio 13 d. Pastovyje (Baltarusija), mirė 1890 m. gegužės 5 d. Varšuvoje.
Konstantino Tyzenhauzo ir V. Vankavičiūtės duktė. Piešimo mokėsi iš tėvo. 1842 m. ištekėjo už istoriko ir literato Aleksandro Przezdzieckio. 1845–1849 m. keliavo po Italiją, privačiai mokėsi pas Romos ir Neapolio dailininkus. 1849 m. apsigyveno Varšuvoje, 1852–1863 m. praleido Paryžiuje. Paveldėjo Rokiškio dvarą, baigė statyti Rokiškio bažnyčią.
M. Pšezdeckienė sukūrė idealizuotų artimųjų portretų, miniatiūrinių karalių, mokslininkų ir šventųjų atvaizdų, tapė peizažus, įamžino Lietuvos architektūros paminklų (mėgo tapyti akvarele dvarų sodybas, bažnyčių bei vienuolynų vaizdus).

Lietuvos dailės muziejuje saugomas darbas „Tyzenhauzų šeimos portretas“ (1853).
Iliustravo knygų: K. Tyzenhauzo „Ornitologia powszechna“ (1843), G. Puzinienės „W įmie Boże“ (1844). Paryžiuje išleido brošiūrą „Deux Tableau Du Domenichin“, į kurią įdėjo pagal savo pačios piešinį atliktą iliustraciją „Šv. Jeronimo komunija“.
Buvo filantropė, aukojo ne tik Rokiškio, bet ir kitoms bažnyčioms, vienuolynams. 1881 m. įsteigė akių ligoninę Vilniuje. Rokiškyje atidarė vaistinę, prieglaudą vargšams, ligoninę, 1883 m. įkūrė muzikos mokyklą.

Lietuvių, lenkų.