Grafikė. Gimė 1928 m. gegužės 5 d. Tauragėje, mirė 2011 m. lapkričio 3 d. Vilniuje.
Leopoldo Surgailio žmona, Andriaus Surgailio motina.
1949–1958 m. studijavo grafiką Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
Nuo 1958 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
7-ojo dešimtmečio pabaigoje išryškėjo A. Surgailienės individualus stilius, pagrįstas tautodailės stilizavimu. Kūrė iliustracijas vaikų žurnalui „Genys“. Iliustravo daugiau kaip 70 knygų, daugiausia lietuvių liaudies pasakų ir jų literatūrinių versijų (K. Kubilinsko „Untulis ir mėnulis“, 1960 m.; „Mėnulis, vėjas ir šaltis“, 1961 m.; „Našlaitė Kastutė“, 1970 m.; „Du broliai“, „Senelių pasakos“, abi 1972 m.; Žemaitės „Mano pasakėlės“, 1963 m. ir 1980 m.; P. Cvirkos „Pasakos“, K. Borutos „Dangus griūva“, abi 1965 m.; S. Daukanto „Žemaičių pasakos“, 1985 m.). 1963–1978 m. sukūrė estampų ciklų lietuvių liaudies pasakų ir dainų temomis (ciklai „Gėlės“, 1973 m.; „Metų laikai“, 1980 m.; „Jaunamartės daina“, 1982 m.), taip pat triptikų („Šienapjūtė“, 1973 m.; „Ralio, karvute“, 1975 m.), plakatų, ekslibrisų. Kūriniuose savitai interpretavo liaudies raižinių tradicijas; būdinga dekoratyvumas, vaizdo monumentalumas, stambių apibendrintų formų plastika, ryškaus kontūro piešinys, įvairių spalvų niuansai, stambus štrichas.
Paskelbė pasisakymų apie meną.
Parodose dalyvavo nuo 1960 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, Valstybiniame rusų, Ludwigo (Kelnas, Vokietija) muziejuose, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje.
Sukurtas filmas „Dailininkai Aspazija ir Leopoldas Surgailiai“ (1987 m.).