Grafikas. Gimė 1917 m. birželio 20 d. Vilniuje, mirė 2002 m. sausio 25 d. Sedlcose (Lenkija).
1937–1940 m. mokėsi tapybos Kauno meno mokykloje, vėliau – Vilniaus dailės akademijoje, II Pasaulinio karo metais vokiečiams ją uždarius, dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Vilniaus baltarusių muziejuje. 1944 m. buvo suimtas sovietų, išvežtas į Stalinogorsko šachtas. Po karo grįžo į Vilnių, 1946 m. išvyko į Lenkiją. Dailės studijas tęsė Krokuvos dailės akademijoje, studijavo grafiką ir tapybą.1951 m. persikėlė į Piasečną, mokykloje dėstė dailę.
Lietuvių kultūros propaguotojas Lenkijoje, žurnalo „Aušra“ meninis redaktorius, vienas iš M. K. Čiurlionio veiklos Lenkijoje įamžinimo iniciatorių.
Lenkijos dailininkų sąjungos, Mozūrijos kultūros draugijos narys.
Lenkijos Atgimimo kryžiaus kavalierius (1986 m.), Palenkės kultūros fondo laureatas (1998 m.).
Spaudoje rašė apie dailę.
Daugiausia reiškėsi kaip grafikas, kūrė medžio ir linoraižinio technika. Sukūrė estampų su gamtos ir miestų vaizdais („Stogai Piasečne“, „Balstogės priemiestis“, abu 1965 m.; „Aušros vartai“, 1967 m.), portretų (M. K. Čiurlionio, 1970 m.), teminių kompozicijų („Lietuvių tautiniai šokiai“, apie 1961 m.; „Žvejai“, 1969 m.), natiurmortų („Karališkoji begonija“, 1989 m.), knygų iliustracijų (W. S. Reymonto romanui „Chłopi / Kaimiečiai“, 1996 m.), ekslibrisų. Dalyvavo ekspedicijose po Lietuvą ir Lenkiją, rinko ir piešė tautodailės, architektūros paminklus, užrašinėjo tautosaką; siekė įamžinti Lietuvos ir Lenkijos istorinius ryšius (ciklas „Lietuvių paminklai Lenkijoje“). Kūriniuose realistinė maniera susipina su romantizuotu požiūriu į istoriją, būdinga aiški kompozicija, smulki vingri raižysena, juodų ir baltų plotų dermė.
Parodose dalyvavo nuo 1953 m.
Kūrinių yra Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Varšuvos nacionaliniame muziejuje, Sedlcių apskrities muziejuje.
Dailininko našlė Valerija Švainauskienė jo darbų rinkinius 2011 m. padovanojo Lietuvos dailės muziejui, 2012 m. – Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui.
