Tapytoja, skulptorė. Gimė 1922 m. birželio 4 d. Kaune, mirė 2006 m. vasario 17 d. Niujorke (JAV).
1941–1943 m. studijavo tekstilę Kauno taikomosios dailės institute. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945–1947 m. mokėsi Miuncheno dailės akademijoje, 1948–1949 m. – Dailės ir amatų mokykloje Freiburge. 1950 m. stažavosi Paryžiuje, tais pačiais metais persikėlė į JAV. 1951 m. mokėsi Montevalo universitete, 1956–1960 m. studijavo skulptūrą Niujorko Kolumbijos universitete.
1957–1984 m. dirbo dailės mokytoja Niujorko Long Ailendo mokykloje.
Nuo 1952 m. Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos narė.
Paskelbė pasisakymų apie dailę, atsiminimų, parengė knygą apie represijas prieš jos šeimą sovietmečiu.
Sukūrė tapybos kūrinių, koliažų, erdvinių skulptūrų, joms naudojo įvairų metalą (daugiausia aliuminį), medį, fluorescencinį, neoninį, fosforo apšvietimą (instaliacija „Šviesos vamzdeliai“, 1980 m.). Ankstyvojoje tapyboje ryšku abstrakčiojo ekspresionizmo tendencijos, vėlesnioji – supaprastintų formų, kontrastingų spalvų koliažų junginiai („Iliuminuotos konstrukcijos“, 1979 m.; „Pasiuntiniai“, 1984 m.; „Nutapytos plokštumos“, 1987 m.). Skulptūrai būdinga geometrinių plokštumų ir linijų deriniai, kuriantys erdvės ir dinamikos įspūdį („Erdvės skrydis“, 1992 m.; „Atsispindėjimai“, 1995 m. – abi Europos parke; ciklas „Plienas“ (dabar Lietuvos technikos bibliotekos kieme Vilniuje), 1997 m.).
Testamentu savo kūrybinį palikimą (per 1200 kūrinių) paliko Lietuvos dailės muziejui, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Šiaulių „Aušros“ muziejui. Kūrinių yra „Lewben Art Foundation“. Dailininkės archyvas saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve, taip pat MOMA Watsono bibliotekoje, Detroito meno instituto bibliotekoje, Bruklino muziejuje.