Julius Adomaitis-Erdvilas gimė 1931 m. Domeikių kaime (Skaistgirio vls., Šiaulių apskr.). Nuo 1954 m. partizanavo kartu su Karininko Juozapavičiaus tėvūnijos partizanais Steponu Erstikiu-Patašonu ir Kostu Liuberskiu-Žvainiu (jie priklausė Prisikėlimo apygardos kun. Žvelgaičio rinktinei, vėliau – Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinei). Padėjo leisti Kar. Juozapavičiaus tėvūnijos laikraštį „Partizanų šūvių aidas“. 1955 m. rugsėjo 4 d. partizanų rėmėjas, KGB agentas Adolfas Šliažas iš Laumakių kaimo, Šiaulių r. apnuodijo partizanus. Į saugesnę vietą kovos draugus ištempė J. Adomaitis, tačiau saugumo darbuotojai tarp partizanų pamestų daiktų paėmė Erdvilo dienoraštį. 1955–1957 m. K. Liuberskis ir J. Adomaitis slapstėsi Latvijoje, Duobelės r. Ilgos vienkiemyje.

1958 m. rugsėjo 19 d. Žagarės r. (dab. Joniškio r.), Žeimių miške, netoli tėviškės Biliūnų kaime, KGB agentai-smogikai nušovė J. Adomaitį (tarp jų buvo Bronius Kalytis (Viater) – agentas Ramojus).

2011 m. liepos 5 d. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos J. Adomaitis pripažintas kariu savanoriu.