Petras Urbėtis gimė 1913 m. rugsėjo 20 d. Pskove, Rusijos imperijoje. Su tėvais grįžo į Lietuvą. 1926–1934 m. mokėsi ir baigė Šiaulių gimnaziją. 1934 m. rugpjūčio 22 d. įstojo į Karo mokyklą (nuo 1929 m. oficialiai Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla). 1936 m. rugsėjo 15 d. ją baigė (XVIII laida), suteiktas pėstininko jaunesniojo leitenanto laipsnis, paskirtas 6 pėstininkų pulko 3 šaulių kuopos būrio vadu Klaipėdoje, buvo pulko sporto vadovas. 1938 m. rugpjūčio 10–14 d. Kariuomenės sporto šventėje penkiakovės varžybose užėmė I vietą fechtavime, II vietas šaudyme ir bėgime. 1939 m. vasario 1 d. pasiųstas į Karo aviacijos mokyklos specialius oro žvalgų kursus ginklų rūšių karininkams. 1939 m. rugsėjo 18 d. baigė aviacijos karininkų kursus, paskelbus mobilizaciją, trūkstant žvalgų žvalgybos ir bombonešių eskadrilėse, paskirtas į 8 (žvalgybos) eskadrilę karo lakūnu žvalgu. 1939 spalio 19 d. pakeltas į leitenantus. Vėliau paskirtas 8 eskadrilės vado adjutantu, Pajuostės aerodromo komendantu. Iki 1941 m. birželio 15 d. Petras Urbėtis Karo aviacijoje buvo skraidęs 76 val. 50 min. 1940 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1940 m. spalio 4 d. Likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas Raudonosios armijos 29 šaulių teritorinį korpusą atsk. eskadrilės Ukmergėje vyr. lakūnu žvalgu. 1941 m. birželio 15 d. suimtas Ukmergėje, išvežtas į 7-ąją ypatingojo režimo lagerį Norilske, Krasnojarsko kraštą. 1942 m. rugsėjo 5 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas aštuoneriems metams. Nuo 1949 m. birželio 14 d. tremtis Krasnojarsko krašte, be teisės išvykti iš Norilsko. Sužadėtinė Danutė Rapšytė (g. 1922 m.) atvyko pas Petrą į savanorišką tremtį. Ten jiedu susituokė. Urbėčių šeimai pavyko gauti kambarį, kuris tapo Norilsko lietuvių prieglaudos ir susibūrimo vieta. Norilske susilaukė dukterų Virginijos (1947 m.) ir Audronės (g. 1950 m.). 1955 m. kovo 4 d. reabilituotas, su šeima grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Kaune. 1956 m. susilaukė dukters Jūratės. Vėliau gyveno Vilniuje, dirbo Kaimo statybos treste. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rinko medžiagą apie Lietuvos kariuomenę, parengė albumą apie Karo mokyklos XVIII laidą. 1992 m. vasario 22 d. suteiktas dimisijos majoro laipsnis. 2002 m. rugpjūčio 14 d. mirė, palaidotas Aviatorių kalnelyje, Rokantiškių kapinėse, Vilniaus miesto savivaldybėje.