Architektas, pedagogas. Gimė 1932 m. sausio 31 d. Šiaudinės k. (Šakių r.), mirė 2000 m. spalio 21 d. Vilniuje.

1949–1955 m. studijavo Kauno politechnikos institute.

1954–1956 m. dirbo Kauno miesto architektūros paminklų apsaugos inspekcijos architektu, 1956–1961 m. Statybos ir architektūros reikalų komiteto Lietuvos architektūros paminklų valstybinės inspekcijos viršininku. 1961–1964 m. Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tiriamojo instituto aspirantas, 1964–1966 m. Specialiųjų mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių vyr. mokslinis bedradarbis, vyr. architektas. 1970–2000 m. Paminklų restauravimo instituto, AB „Paminklų restauravimo institutas“ projektų vyr. architektas, vyr. specialistas, Metodikos skyriaus viršininkas ir vyr. architektas, pirmasis direktoriaus pavaduotojas ir vyr. architektas. 

Parengė Skuodo (1972), Vilniaus (1975), Trakų (1973 ir 1984), Klaipėdos, Telšių senamiesčių regeneracijos projektus (su bendrautoriais). Daugelio Vilniaus senamiesčio kvartalų, pavienių vertingų pastatų regeneracijos projektų autorius.

1966–1970 m. Kauno politechnikos instituto dėstytojas, 1970–1997 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros docentas, 1995–1997 m. Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros dėstytojas. 

Parašė knygas „Kauno rotušė“ (1961), „Lietuvos architektūros istorija nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio“ (1987), „Lietuvos banko rūmai“ (1995) Paskelbė apie 40 straipsnių senamiesčio atnaujinimo, architektūrinio kraštovaizdžio apsaugos klausimais.

1969–1974 m. Architektų sąjungos valdybos sekretorius. 1982 m. Lietuvos nusipelnęs architektas. 1997 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Valstybinės paminklosaugos komisijos narys, įvairių mokslinių ir metodinių tarybų narys.

2000 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (Riterio kryžius).