Dailininkė, fotografė. Gimė 1915 m. sausio 6 d. Maskvoje, mirė 1980 m. vasario 25 d. Vilniuje.

Gimė rokiškėno Stepono Urbonavičiaus ir vilnietės Marjos Nejranauskaitės-Urbonavičienės šeimoje. Į Lietuvą šeima sugrįžo 1918 m. ir apsigyveno Vilniuje. Nuo 1921 m. lankė pradžios mokyklą prie Vilniaus lietuvių gimnazijos, 1924–1933 m. mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1933–1938 m. studijavo dailę Vilniaus Stepono Batoro universitete, buvo fotografo Jano Bulhako mokinė ir asistentė, dalyvavo Vilniaus lietuvių kultūros gyvenime. 1938–1339 m. studijavo Paryžiuje: Aukštosios valstybinės dekoratyvinės ir taikomosios dailės mokyklos Taikomojo meno skyriuje (Conservatoire Nationale des Arts et Metiers), lankė Paulo Colino reklamos, plakato ir multiplikacinių filmų piešimo kursus, Krokuvos dailės akademijos filialą.

Parodose pradėjo dalyvauti nuo 1938 m. Nuo 1939 m. lapkričio (Lietuvai atgavus Vilnių) dirbo Vilniaus V-osios valstybinės berniukų gimnazijos mokytoja, karo ir pirmaisiais pokario metais dėstė piešimą Vilniaus I-ojoje gimnazijoje ir dirbo Kultūros paminklų apsaugos įstaigos fotografijos skyriaus vedėja. 1944 m. fotografavo sugriauto Vilniaus senamiesčio vaizdus. Nuo 1947 m. dirbo Vilniaus valstybiniame dailės institute piešimo bei grafikos asistente, vėliau – dėstytoja. 1951 m. buvo atleista, pašalinta iš Lietuvos TSR dailininkų sąjungos, kuriai priklausė nuo 1940 metų. 1957 m. vėl priimta kandidate, o 1960 m. patvirtinta tikrąja nare. 1951–1965 m. dirbo Vilniaus dailės kombinate „Dailė“, vykdė pramoninės grafikos užsakymus.

Kūrė įvairiomis technikomis: tapė aliejumi, pastele, kūrė ofortus, medžio raižinius, fotografavo.

Lietuvių.