Italų skulptorius, neoklasicistas. Gimė 1757 m. lapkričio 1 d. Possagno (prie Vicenzos), mirė 1822 m. spalio 13 d. Venecijoje.
1768–1773 m. mokėsi Venecijoje.
Nuo 1810 m. Šv. Luko akademijos Romoje direktorius. Kūrė daugiausia Venecijoje ir Romoje.
Ankstyvajai kūrybai būdinga baroko bruožai. Sukūrė puošnių antkapinių paminklų (Romoje – Klemenso XIV Apaštalų bažnyčioje 1787, Klemenso XIII Šv. Petro bazilikoje 1792; erchercogienės Marie Christine‘os Augustiniečių bažnyčioje Vienoje 1805), mitologinės tematikos skulptūrų („Amūras ir Psichė“ 1795), idealizuotų skulptūrų portretų („Pauline Borghese-Bonaparte Veneros pavidalu“ 1807, imperatoriaus Napoleono I 1811). Marmurinis kūrinių paviršius kruopščiai poliruotas, skulptūros tikslios kompozicijos, aiškių, elegantiškų formų, harmoningų linijų.
Skulptoriaus kūryba turėjo didelę įtaką XX a. skulptoriams akademistams.