Gimė Varšuvoje, baigė Paryžiaus specialiąją architektūros mokyklą. Dirbo paveldo architektu Mazovijoje, vėliau persikėlė į Vilnių. Architektas paliko gausų, bet iki šiol menkai tyrinėtą palikimą. Ypač daug istorinių rekonstrukcijų sukūrė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m., tai greičiausiai lėmė jo darbas miesto savivaldybės Architektūros skyriuje, bendradarbiavimas su garsiu dailininku Juozapu Kamarausku, architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu, darbas inventorinant Vilniaus pastatus, atstatant Aukštutinės pilies vakarinį – Gedimino – bokštą.