Anglų realistinio romano pradininkas. Mokėsi disenterių dvasinėje akademijoje, vėliau vertėsi komercija. Leido žurnalą „The Review“. Reiškė Šviečiamojo amžiaus idėjas. 1697 m. pasiūlė taupomojo banko idėją. Publicistiniuose veikaluose, pamfletuose propagavo ekonomines ir socialines reformas (Esė apie projektus), gynė religinių įsitikinimų laisvę (Kaip greičiausiai susidoroti su disenteriais). Poemose išjuokė aristokratų didžiavimąsi savo kilmės senumu (Grynakraujis anglas), kėlė piliečių teisių ir žodžio laisvės idėjas (Himnas gėdos stulpui). Kelionių ir nuotykių romanuose „Kapitonas Singltonas“, „Molė Flanders“, „Laimingoji kurtizanė, arba Roksana“ nagrinėjo nusikalstamumo ir žmogaus dorinio nuopuolio socialines aplinkybes. Romanų „Maro metų dienoraštis“, „Kavalieriaus memuarai“ pagrindinė tema – istoriniai įvykiai.

Žymiausias romanas – „Jorko jūrinininko Robinzono Kruzo gyvenimas ir keisti, stebinantys nuotykiai“, 2 dalis „Tolesni Robinzono Kruzo nuotykiai“ 3 dalis „Rimti Robinzono Kruzo apmąstymai“. Jame memuarų ir dienoraščio forma aprašė žmogaus buvimą negyvenamoje saloje, parodė žmonijos raidą nuo gimininės gentinės iki civilizuotos visuomenės, išaukštino individualų darbą, išradingumą ir veiklumą. Dėl intriguojančio ir tikroviško pasakojimo romanas labai populiarus, parašyta nemaža jo sekimų (remdamasis J. H. Campe’s perdirbiniu laisvai išvertė S. Daukantas), verčiamas (dažniausiai 1 dalis) į daugelį kalbų. Pirmieji vertimai į lietuvių kalbą pavadinimu Robinzonas Kruzas pasirodė 19 a. pabaigoje; dažniausiai leidžiami adaptuoti vertimai.