Julijonas Būtėnas – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam ir nacių okupaciniams režimams veikėjas, politikos apžvalgininkas bei žurnalistas.

Gimė 1915 m. kovo 24 d. Joniškėlio vls., Dovydų kaime (dab. Pasvalio r.).Dar gimnazijoje dalyvavo ateitininkų veikloje, prisidėjo prie laikraštėlio „Atžala“ leidimo. Persikėlęs į Kauną J. Būtėnas studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete (VDU), priklausė VDU studentų ateitininkų valdybai.

1936 m. Julijonas Būtėnas pradėjo mokslus pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykloje, kurioje įgijo artilerijos jaunesniojo leitenanto laipsnį. Karinei prievolei pasibaigus tęsė studijas, dirbo „XX amžiaus“ redakcijoje. 1939 m. buvo priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą (LŽS).

1940 m. didėjant suėmimo grėsmei, Julijonas Būtėnas pabėgo į Vokietiją. Gyvendamas Berlyne įsijungė į rezistencinę veiklą, dalyvavo Lietuvos Aktyvistų fronto (LAF) veikloje. Į Lietuvą sugrįžo 1941 m. SSRS–Vokietijos karui prasidėjus. Grįžęs į Kauną dirbo pogrindžio dienraščio „Į Laisvę“ redakcijoje, dėstė žurnalistiką VDU. Nuo 1942 m. gegužės mėn. J. Būtėnas – korespondentas Berlyne (lietuvių antinacinio pogrindžio ryšininkas Berlyne). Artėjant antrajai sovietinei okupacijai J. Būtėnas grįžo į Lietuvą. 1944 m. įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus kuriamą Vietinę rinktinę, tapo štabo karininku spaudos ir informaciniams reikalams; pogrindžio ryšininku.

1944 m. gegužės–gruodžio mėn. nacių kalintas Salaspilio, Gdynės koncentracijos stovyklose; pabėgo. 1945 m. Vokietijoje buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Informacinio biuro vedėjas, Eltos biuletenių redaktorius, 1946–1948 m. dirbo šio komiteto Informacinėje tarnyboje Pfulingene (Vokietija). Nuo 1949 dirbo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto kariniame skyriuje Miunchene. 1950 m. spalio 3 d. į Lietuvą palydėjo antisovietinio partizano Juozo Lukšos desantą (paruoštą Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos mokykloje Vakarų Vokietijoje) ir grįžo. 1951 m. balandžio 19 d. J. Būtėnas su Jonu Kukausku iš Miuncheno buvo atskraidinti ir parašiutais nusileido į Kazlų Rūdos miškus. Žuvo išduotas 1951 m. gegužės 22 d., sovietų saugumo darbuotojams apsupus bunkerį Rūdšilyje, kuriame slėpėsi J. Būtėnas, Jonas Kukauskas ir Petras Jurkšaitis.

1999 m. gegužės 12 d. Pasipriešinimo (rezistentų) teisių komisijos J. Būtėnui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1999, po mirties).