Mokslus greičiausiai pradėjo pas savo tėvą Muzio Cesarį. Gan anksti išryškėjus piešėjo talentui apie 1581 m. jis buvo priimtas kaip pagalbininkas pas Niccolo Circignani, kuris tuo metu su savo komanda dekoravo Vatikano rūmus. Bažnyčios hierarchai greitai pastebėjo jaunąjį talentą ir nuo 1584 m. jis jau dirbo kaip savarankiškas menininkas puošdamas įvairius Romos vienuolynus, bažnyčias bei rūmus.

Jis tapo Šv. Luko akademijos nariu ir 1586 m. buvo priimtas į Panteono virtuozų broliją. 1589 m. mirus jo pagrindiniam užsakovui kardinolui Alessandro’ui Farnese’i, pasinaudojo kvietimu ir išvyko dirbti į Neapolį. Apie 1591 m. grįžo į Romą, turėjo klestinčią dirbtuvę ir greičiausiai būtent šiuo metu jo studijos nariu tapo būsimasis XVII a. italų tapybos novatorius Caravaggio.

Apie 1592 m. tapo pagrindiniu naujai išrinkto popiežiaus Klemenso VIII dailininku ir už darbus įvairiose Romos bažnyčiose ir ypač už Laterano Šv. Jono bazilikos puošybą jam buvo suteiktas Kristaus Kavalieriaus titulas (Cavaliere di Cristo).

1599 m. jis buvo išrinktas bei tapo ilgamečiu Šv. Luko akademijos prezidentu (juo perrinktas net 3 kartus) ir iki savo mirties išliko vienu svarbiausių Romos dailininkų. Turėjo didelę dirbtuvę ir daug mokinių, kurie jam padėdavo atlikti gaunamus užsakymus.

Sukūrė daug freskų ir monumentalių kompozicijų, daugiausiai religinėmis ir mitologinėmis temomis. Vienas reikšmingiausių jo darbų yra paruošiamieji piešiniai Šv. Perto bazilikos kupolo mozaikoms. Turėjo surinkęs puikią dailės kolekciją, kurios darbai dabar puošia Borghese galeriją Romoje.