Tapytojas ir piešėjas. Gimė apie 1535 m. Leuvene (Nyderlandai, vėliau – Flandrija), mirė 1597 m. vasario 2 d. Frankfurte prie Maino.
Nuo 1560 m. įsijungė į Mecheleno tapytojų gildiją, jau 1564 m. turėjo savo mokinių, 1566 m. persikėlė į Lježą, vėliau į Aacheną. 1674–1675 m. atvyko į Antverpeną ir 1579 m. tapo Habsburgo kunigaikščio Matthiaso dvaro Briuselyje dailininku (Matthiasas 1577–1582 buvo Ispanijos valdų Nyderlanduose valdytojas, 1612–1619 tapęs imperatoriumi). 1582 m. ar vėliau dailininkas su kunigaikščiu persikėlė į Lincą, o apie 1592–1593 m. prisijungė prie savo giminaičių Frankfurte.

Tapyboje patyrė Pieterio Brueghelio vyr. įtaką. Individualiai modifikavo flandriškąją tapybos tradiciją, nesiremdamas anuomet vyravusia manieristine stilistika. Išlikę daug datuotų darbų iš paskutiniųjų gyvenimo metų – spėjama, kad Frankfurte turėjo savo dirbtuvę. Daugiausiai tapė peizažus, ypač upių ir uolėtų pakrančių, peizažus komponavo su žanrinėmis ir religinėmis scenomis, nesiekė topografinio tikslumo, naudojo išgalvotus, fantastinius elementus. Taip pat prisidėjo vystant portretinę ir žanrinę (alegorinės sezoninių darbų kompocizijos) tapybą.