Prancūzų skulptorius, dailės teoretikas. Gimė 1716 m. gruodžio 1 d. Paryžiuje, mirė 1791 m. sausio 24 d. ten pat.

1734–1744 m. dailės mokėsi privačiai, nuo 1744 m. – Karališkojoje tapybos ir skulptūros akademijoje Paryžiuje; jos narys (1754), profesorius (1761).

Sevres'o manufaktūroje (1757–1766 jos vadovas) kūrė porceliano dirbinių formas ir tapybinį dekorą. 1766–1769 m. dirbo Jekaterinos II rūmuose Sankt Peterburge, vėliau išvyko į Olandiją, 1780 m. grįžo į Paryžių.

Sukūrė mitologinių kompozicijų („Milonas iš Krotono“ 1745, „Mauduolė“ 1757), skulptūrinių paminklų (Petro I, Sankt Peterburge, 1782).

Smulkiosios skulptūros kūriniai rokoko stiliaus, plėtota alegoriniai įvaizdžiai, grakščios formos. Monumentuose klasicistinį realizmą derino su baroko raiškos priemonėmis, būdinga judesio ekspresija, patosas.

Parašė teorinį veikalą „Mintys apie skulptūrą“ (1761).