Prancūzų tapytojas, skulptorius, grafikas. Gimė 1869-12-31 Prancūzijoje, Le Kato Kambrezi mieste. 1887 m. išvyko į Paryžių studijuoti teisės. 1889 m. pradėjo tapyti. 1891 m. grįžo į Paryžių mokytis dailės Juliano akademijoje. Mokėsi pas Williamą-Adolphe'ą Bouguereau ir Gustave'ą Moreau. Žavėjosi Jeano-Baptiste'o-Siméono Chardino, Nicolas Poussino, Antoine'o Watteau, Édouard'o Manet kūryba, japonų daile. Vėliau susidomėjo postimpresionistų, neoimpresionistų (ypač Paulio Signaco) tapyba, savo kūryboje taikė divizionizmo principus. 1904 m. surengė pirmąją savo personalinę parodą Paryžiuje. Kartu su tapytoju André Derainu inicijavo fovizmo judėjimą: 1905 m. Rudens salone įvyko pirmoji grupinė fovistų (Les fauves) paroda. H. Matisse‘as atsisakė impresionizmo įtakos ir išvystė savo individualų stilių, kuriam būdingas formų modeliavimas ryškių spalvų plokštumomis ir lanksčios linijos. Tapė moterų portretus, interjerus, natiurmortus. Judėjimas gyvavo iki 1908 m., tačiau jo išsikvėpimas neturėjo įtakos H. Matisse‘o karjerai. 1907–1911 m. H. Matisse'as vadovavo savo privačiai dailės mokyklai Académie Matisse. 1913 m. eksponavo darbus parodoje Niujorke (JAV). Kelionės po Šiaurės Afriką (Alžyrą, Maroką) ir tenykščio meno studijos atsispindėjo jo kūryboje, joje ėmė rastis orientalistiniai siužetai (odaliskos) ir dekoro motyvai.
Nuo 3 deš. pr. iki Antrojo pasaulinio karo gyveno tarp Paryžiaus ir Pietų Prancūzijos, Prancūzijos Rivjeros. Šis kūrybos periodas taip ir vadinamas: „Rivjeros periodu“ arba „Nicos periodu“. Jį charakterizuoja būdingi dekoratyvūs, saulėti interjerai, klasicizuotų formų figūros. Be tapybos darbų, Matisse‘as taip pat sukūrė skulptūrų, litografijų, ofortų, nutapė freskų (1932, Barnso fondas, Merionas, Pensilvanijos valst., JAV), suprojektavo gobelenų, sukūrė scenografijų ir kostiumų Léonide‘o Massine’o baletams.
1941 ir 1942 m. patyrė sudėtingas operacijas, po kurių liko prikaustytas prie lovos, nebegalėjo tapyti. Ėmė kurti popieriaus karpinius ir koliažus. 1947 m. parašė ir popieriaus karpiniais iliustravo knygą „Džiazas“ (Jazz). 1948 m. pradėjo kurti Rožinio koplyčios Vanse, Prancūzijoje, freskas, vitražus, interjero įrangą, liturginius drabužius (baigta ir pašventinta 1951 m.). 1951 m. surengtos jo darbų retrospektyvos Modernaus meno muziejuje Niujorke, Klivlande, Čikagoje, San Fransiske. 1952 m. dailininko gimtajame mieste Le Kato Kambrezi atidarytas jo vardo muziejus. Vienas paskutiniųjų darbų – vitražo projektas Pokantiko Hilso bažnyčiai (Niujorko valstija, JAV, įgyvendintas 1956 m.). Mirė 1954 m. Nicoje. 1963 m. Nicoje atidarytas antrasis Matisse‘o kūrybai skirtas muziejus.
