Juozas Mičiulis, Andriaus g. 1900 m. Suvalkų gubernijoje, Ožkabalių k. (Vilkaviškio r.). Pedagogas, istorikas, vadovėlių autorius, rezistentas. Studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete istoriją ir pedagogiką. 1923–1925 m. redagavo mėnesinį moksleivių žurnalą „Ateitis“, 1924 m. vasarą – lietuvių katalikų jaunimo sąjungos žurnalą „Pavasaris“. 1925–1930 m. J. Mičiulis dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje istorijos dėstytoju, 1929–1930 m. – Panevėžio lenkų draugijos „Pochodnia“ mokytojų kursų dėstytoju, 1930–1935 m. – Tauragės komercinės vidurinės mokyklos istorijos mokytoju ir Tauragės mokytojų seminarijos dėstytoju, 1935–1941 m. – Marijampolės ir Trakų mokytojų seminarijų istorijos dėstytoju.

1941–1946 m. J. Mičiulis buvo Alytaus mokytojų seminarijos kūrėjas ir pirmasis direktorius. Dirbdamas mokytojų seminarijos vadovu, 1942–1944 m. J. Mičiulis globojo slapta veikusią ateitininkų organizaciją, pargabendavo iš Kauno pogrindžio sąlygomis leistą lietuvišką laikraštį „Į laisvę“ ir jį platindavo Alytuje. 1946–1947 m. gyvendamas Vilniuje, trumpai dirbo Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje, buvo Vilniaus 1-osios darbo jaunimo vakarinės mokyklos mokytoju. J. Mičiulis 1947 m. sausio 11 d. buvo suimtas, beveik pusę metų tardytas Vilniuje. Karo tribunolo 1947 m. gegužės 27 d. apkaltintas antisovietine veikla, nuteistas 10 metų kalėti sovietiniuose lageriuose ir trejiems metams tremties. Išvežtas į lagerius – 1947 m. birželio 17 d. Karelija – 1948 m. birželio mėn. Mordovija – 1953 m. spalio 7 d. Kamyšlagas (Omsko sr.); paleistas 1955 m. lapkričio 24 d., 1955 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 2003 m. Vilniuje. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse.