Vienas žymiausių viduramžių ispaniškos žydų kultūros atstovų, gydytojas, gramatikas, logikas, filosofas, rabinas. Rašė daugiausia arabų kalba.

Gimė Kordoboje (Ispanijoje), bet dėl religinių persekiojimų buvo priverstas klajoti po visą šalį. Studijavo matematiką, astronomiją, mediciną, gilindamasis į arabų filosofiją susipažino su Aristotelio idėjomis, kurioms liko ištikimas visą gyvenimą. 1160 m. persikėlė į Maroką, o 1165 m. – į Egiptą, kur nuo 1187 m. kaip medicinos žinovas buvo pakviestas dirbti Kairo sultono rūmų gydytoju. Mirė Palestinoje.

Maimonidas yra parašęs Talmudo, Toros komentarus, teologijos ir medicinos traktatų. Vienas iš svarbesnių darbų yra „Logikos žodynas“. Labiausiai išgarsėjo apie 1190 m. parašęs veikalą „Vadovas pasimetusiems, arba Pamokymų knyga“ (Dalalat alchairin), kuris 1204 m. buvo išverstas į arabų kalbą. 

Maimonidas stengėsi suderinti Aristotelio filosofiją su judaizmu. Preštaravimus tarp religijos ir filosofijos bandė pašalinti alegoriškai aiškindamas Bibliją.

Maimonido raštai turėjo įtakos XIII–XV a. scholastikai (Tomui Akviniečiui), XVI–XVIII a. žydų filosofijai.

 

Arabų, ispanų, žydų.