Eugenijus Karpavičius

Vardas Eugenijus
Pavardė Karpavičius
Profesija dailininkas, knygininkas, plakatininkas
Gimimo data 1953-10-19

Išsami biografija

Knygos dailininkas, plakatininkas. Gimė 1953 m. spalio 19 d. Kaune, mirė 2010 m. sausio 26 d. Vilniuje.

1973–1978 m. studijavo dizainą Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1978–1982 m. dirbo dizaineriu Vilniaus komunalinio ūkio projektavimo institute, 1982–1993 m. meniniu redaktoriumi leidykloje „Mokslas“, nuo 1994 m. dailininku Lietuvos nacionalinio muziejaus leidybos skyriuje. Bendradarbiavo su leidyklomis „Baltos lankos“, „Artseria“ (1998–2010 m. buvo žurnalo „Dailė“ meninis redaktorius). 2001 m. įsteigė „E. Karpavičiaus“ leidyklą.

Nuo 1984 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 2005 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.

Nuo 1981 m. dalyvavo plakatų, knygos meno parodose bei konkursuose Lietuvoje ir užsienyje (Suomija, Lenkija, Vokietija, JAV, Japonija, Čekoslovakija ir kt.), nuo 1996 m. – Frankfurto knygų mugės „Gražiausių pasaulio knygų“ parodose. 2002 m. jo apipavidalintos knygos atstovavo Lietuvai tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje. 1987 m. surengė asmeninę parodą VII Baltijos plakato trienalėje Rygoje. Pomirtinė apipavidalintų knygų paroda eksponuota 2010 m. Vilniaus knygų mugės metu.

Kūrė plakato ir knygos meno srityse. Kūrybos pradžioje pasižymėjo kaip kultūros plakatų kūrėjas. 1983–1986 m. sukūrė įsimintinų teatro plakatų. Plakatuose novatoriškai naudojo fotografiją, didelį dėmesį skyrė deramai parinktam šriftui bei jo santykiui su vaizdu. 1990 m. plakatinė kūryba pristatyta Japonijos grafinio dizaino žurnale „IDEA“.

Nuo 9 deš. kūrė knygos meno srityje. Vienas ryškiausių XX–XXI a. sandūros knygos meno dailininkų. Apipavidalino per 300 dailės ir fotografijos albumų, literatūros, kultūros, istorijos ir architektūros paveldo knygų („Tarybų Sąjungos gamta. Kraštovaizdžiai, augalai ir gyvūnai“, 1987; „Lietuvos istorijos paminklai“, 1990; A Camus „Rinktiniai esė“, 1993; „Lietuvos bažnyčių menas“, 1993; „Czechowicz. XIX a. Vilniaus vaizdai“, 1995; „Barokas Lietuvoje“, 1996; D. Kauno „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996; C. Milosz. „Lenkų literatūros istorija“, 1996; J. Meko „Semeniškių idilės“, 1997; „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“, 1998; „Vilius Orvidas“, 1999; I. Lukšaitė. „Reformacija LDK ir Mažojoje Lietuvoje“, 1999; „Lietuva. Praeitis, istorija, kultūra“, 1999; „Lietuvos bažnyčių menas“, 2000; „Lietuvos žydai. 1918–1940: Prarasto pasaulio aidas“, 2000; „Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose“, 2000; A. Kunčiaus „Tolių vaizdai“, 2001; M. Matulytės „Vilniaus fotografija. 1858–1915“, 2001; „Lietuva žemėlapiuose“, 2002; „Valentinas Antanavičius“, 2002; „Antanas Mončys“,  2003; „Leonas Strioga“, 2004; „Antanas Samuolis“, 2006; „Petras Repšys“, 2006 ir kt.).

Įkūręs savo vardo leidyklą (2001) specializavosi architektūros ir fotografijos leidybos srityse. 2001–2010 m. parengė, apipavidalino ir išleido fotoalbumus „J. Bulhak. Vilniaus Barokas“ (lietuvių ir anglų k., 2003), „K. Stoškus. Vilnius“ (2004), „Pažaislis. Menas ir istorija“ (2005), „Dvarai modernėjančioje Lietuvoje. XIX a. antra p.–XX a. pirma p.“ (2005), „Vilnius. Baroko miestas“ (lietuvių ir anglų k., 2006), „A. Kunčius. Vilnius. 1960–1970“ (2007), G. Jankevičiūtės „Lietuvos grafika. 19918–1940“ (2008), M. Sakalausko „Vilnius nuo aukštumų“, 2008. Po mirties pabaigta leisti knyga „Vilniaus universitetas“ (2011).

Apipavidalintos knygos pasižymi savita stilistika, santūria ir subtilia estetika. Meninis stilius išsiskiria santūrumu, aiškia knygos maketo kompozicija, darniai ir logiškai išdėstyta vaizdine medžiaga, puikiu profesiniu spaudos galimybių išmanymu. Sąmoningai vengė išorinio puošnumo, įvairių dekoratyvių detalių ir ypač vertino minimalizmą, rėmėsi klasikiniais naujosios tipografijos principais (patogus formatas, aiški architektonika, atitinkanti knygos paskirtį ir adresatą, lengvai skaitomas šriftas, racionaliai sukomponuotos iliustracijos ir moksliniai priedai, tinkamai parinktas leidinio vidinių lankų ir priešlapių popierių, įrišimo medžiagas), turėjo įgimtą knygos kultūros jausmą. Labai atsakingai vertino knygos sudarymo procesą ir buvo daugelio apipavidalintų knygų sudarymo bendraautoris.

Įvertinimas:

1984 m. Didysis prizas VI Pabaltijo plakato trienalėje Taline (Estija);

1992, 1993, 1996, 1999–2001, 2003–2005, 2007 m. premijos Lietuvos gražiausių knygų konkurse;

1994, 1996–1998, 2007 m. diplomai Lietuvos gražiausių knygų konkurse.

Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis muziejus.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Kas yra kas Lietuvoje: Lietuvos pasiekimai 2006, Vilnius, 2006.

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.