Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas.

Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. Dėl nuolatinio persekiojimo 1908 m. emigravo į Lenkiją. 1914 m. baigęs Jogailos universitetą Krokuvoje iki 1918 m. dirbo Krokuvos ligoninėje. Grįžęs į Lietuvą 1922 m. Kaune įkūrė Akušerių mokyklą, Lietuvos universitete (1930-1946 m. Vytauto Didžiojo universitetas, 1946-1950 m. Kauno universitetas, nuo 1951 m. Kauno medicinos institutas) – Akušerijos ir ginekologijos katedrą. 1922-1941 m. ir 1944-1966 m. šios katedros vedėjas; profesorius (1930). 1926 m.  jo iniciatyva Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Kaune pradėta perpilti kraują, radžio spinduliais gydyti vėžį. Patobulino gimdymo pagalbą, kai kurias ginekologines operacijas. Paskelbė straipsnių apie gimdyvių kraujavimo stabdymą, nėščiųjų toksikozių gydymą. Priklausė Kauno medicinos draugijai, 1935 m. vienas iš Kovos su vėžiu draugijos steigėjų. 1936-04-04 Kaune įkūrė savo privačią akušerijos-ginekologijos ligoninę. 1941-1944 m. dirbdamas II moterų ligoninėje gelbėjo žydus, gydė ir slėpė belaisvius. 1947-1963 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1946). Pasaulio tautų teisuolis (2006).