Rytų apeigų (unitų) kunigas, Jėzuitų ordino narys Antonis Zombekas į Vilnių iš Lenkijos atvyko 1938 m. Pagrindinis tikslas buvo vykdyti misionierišką veiklą tarp vietinių stačiatikių, agituoti juos pereiti į unitų tikėjimą. SSRS okupavus Lietuvą aktyviai agitavo prieš sovietų valdžią. Sovietų saugumui pradėjus jį sekti ėmė slapstytis Pričiūnų viensėdyje, Vilniaus rajone (sudarė kelios trobos). Pradžios mokykloje buvo įsirengęs gerai užmaskuotą kambarį, pavojaus atveju slėpdavosi iškastame bunkeryje. Rašė dienoraštį, kuriame kritiškai vertino sovietų valdžią, aprašė jos vykdomus nusikaltimus, palaikė ryšius su kitais dvasininkais, lenkų pogrindžiu. Gyventojams slapta aukojo mišias vietinėje Šv. Ignoto koplyčioje.

Sovietų saugumui įtarus galimą kun. A. Zombeko slapstymosi vietą 1950 m. balandžio 9 d., per Velykas, buvo surengta operacija, kurios metu kunigas buvo surastas ir suimtas, kartu suimtos jam padėjusios slapstytis vienuolės, vietiniai gyventojai. Buvo apkaltintas šnipinėjimu Vatikanui. Ypatingojo pasitarimo 1950 12 16 nuteistas 25 metams lagerio. 1951 05 16 išvežtas į Džezkazgano lagerį, Karagandos sr., Kazachijos SSR. 1954 08 20 išvežtas į Zlatousto lagerį, Čeliabinsko sr. Vėliau pervežtas į Ozerlagą, Irkutsko sr. Paleistas 1956 08 08. Grįžo į Lietuvą. 1957 09 23 vėl suimtas. 1957 12 06 išvežtas į Minsko kalėjimą, Baltarusijos SSR, 1958 01 27 išvežtas į Dubravlagą, Mordovijos ASSR.