Alfonsas Morkūnas, Jono 1908 01 27 Utenos apskr., Žemaitkiemio vls., Juodžiūnų kaime. 1930–1940 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, nuo 1931 m. buvo liktinis; vyriausiasis puskarininkis (1940). Per 1941 antisovietinį Birželio sukilimą  jo vadovaujami sukilėliai užėmė Lyduokius. 1944 m. pradžioje įstojo į Vietinę rinktinę. 1944 m. vasarą Žemaitkiemio valsčiuje sutelkė apie 20 partizanų būrį (jame buvo ir A. Morkūno broliai Karolis ir Stanislovas); 1944 09 būrys pasitraukė į Balninkų miškus ir prisidėjo prie Juozo Šibailos-Dieduko suorganizuotos partizanų rinktinės. Ji 1945 m. prisijungė prie Didžiosios Kovos apygardos (DKA), partizanas A. Morkūnas-Plienas paskirtas B rinktinės vadu. Jam sėkmingai pavyko nutraukti ryšius su MGB agentais Vytautu Pečiūra-Griežtu ir Juozu Markuliu-Ereliu. Dalyvavo 1948 08 04 partizanų vadų sąskrydyje, kurio metu įkurta Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų sritis. Į  jos sudėtį įeinančiai B rinktinei buvo suteiktos Didžiosios Kovos apygardos teisės.  A. Morkūnas-Plienas paskirtas šios apygardos vadu, jam suteiktas partizanų kapitono laipsnis. Dėl išdavystės žuvo 1949 12 30 štabo bunkeryje Juodkiškiuose (Pabaisko vlsč.).
Karys savanoris (1997, po mirties). 2009 12 23 LR prezidento dekretu Nr. 1K-244 DKA vadui suteiktas pulkininko laipsnis (2009 12 23, po mirties). Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (1998, po mirties).