Irena Jackevičaitė-Petraitienė gimė Joniškyje, Lietuvoje. Baigusi gimnaziją, išvyko į Petrapilį (Sankt Peterburge) studijuoti meną. Ten praleidus dvejus su puse metų, persikelė į Italiją ir įstojo į Karališkąją Meno Akademiją Romoje, kurią baigė per ketverius metus. Baigusi akademiją, dar vienerius metus gilino savo žinias restauravimo srityje. Vėliau ji grįžo į Lietuvą, dirbo čia kaip dailininkė ir meno mokytoja.

Irena Jackevičaitė-Petraitienė dalyvavo ir aktyvistinėje veikloje. 1937 m. menininkės namuose (Laisvės al. 1b, Kaune) surengtas itin svarbus susirinkimas (jame dalyvavo V. Šleivytė, O. Dubeneckienė-Kalpokienė, H. Naruševičiūtė-Žmuidzinienė, S. Romerienė, B. Didžiokienė ir kt.), kurio metu buvo nuspręsta įsteigti „Moterų sekciją“ prie dailininkų sąjungos, galutinai (1938 m.) susiformavusią į Lietuvos moterų dailininkių draugiją (žr. Burbaitė, Ieva. Tarp dailininkių. In: Foto Veros Šleivytės / Sud. M. Dainovskytė, A. Narušytė. Kupiškio etnografijos muziejus, 2020, p. 261–262).

Po antrojo pasaulinio karo Irena Jackevičaitė-Petraitienė nusprendė emigruoti, pirmiausia į Vokietiją, o vėliau į JAV.