Mokėsi Utenos „Saulės“ progimnazijoje. Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje. 1926 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir dirbo pedagoginį darbą Žemaičių Naumiesčio evangelikų pradžios mokykloje. 1927 m. įkūrė ir iki 1930 m. vadovavo Lietuvių katalikių moterų draugijos Žemaičių Naumiesčio skyriui. 1933 m. su dr. Stasiu Antanu Bačkiu sukūrė šeimą ir 1934 m. susilaukė sūnaus Ričardo, o 1937 m. – Audrio Juozo.

Kartu su vyru 1938 m. išvyko į Paryžių, kur 1940–1944 m. studijavo Vokiečių kalbos institute. Paryžiuje įsitraukė į lietuvišką veiklą ir 1948–1958 m. buvo išrinkta Prancūzijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininke. 1947 m. atstovo Lietuvai Visuomeninio ir socialinio moterų susivienijimo rengiamame III kongrese. Tais pačiais metais įsitraukė ir į Pasaulinį motinų sąjūdį, o nuo 1953 m. tapo sąjūdžio tarybos nare.

1960 m. persikėlė į Lietuvos pasiuntinybę Vašingtone. 1976–1987 m. dirbo reikalų patikėtinio raštvede pasiuntinybėje. Skaitė paskaitas, rengė priėmimus, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje – rašė straipsnius „Ateičiai“, „Naujajai vaidilutei“, „Moteriai“, „Draugui“. 1989 m. su vyru sugrįžo į Paryžių, o nuo 1993-ųjų apsigyveno Vilniuje. Ona Galvydaitė-Bačkienė artimųjų bei ją pažinojusių žmonių atmintyje išliko kaip rūpestinga, darbšti ir pamaldi moteris.