Architektas, lietuvių spaudos ir visuomenės veikėjas, inžinerijos mokslų daktaras. Gimė 1918 m. sausio 18 d. Maskvoje, mirė 2001 m. gegužės 21 d. Arlingtone (prie Bostono).

Gimė Elenos Karosaitės-Gimbutienės ir inžinieriaus, vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo, garsios lietuvių bajorų Gimbutų giminės palikuonio Leonido Gimbuto šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metu jų šeima nublokšta į Rusiją. Vaikystę praleidęs tėvo gimtinėje Peslių dvare, Žemaitijoje, vėliau su tėvais persikėlė į Kauną. 1937 m. baigė „Aušros“ gimnaziją, 1941 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. 1941–1944 m. – šio universiteto dėstytojas, vyr. asistentas.

1944 m. su šeima (žmona Marija Alseikaitė-Gimbutienė vėliau tapo pasaulinio garso archeologe), pasitraukė į Vokietiją, apsistojo Tiūbingene. 1946–1948 m. dėstė Jungtinių Tautų paramos ir atkūrimo administracijos UNRRA universiteto Statybos fakultete Miunchene. 1948 m. Štutgarto universitete apgynė doktoratą apie Lietuvos kaimo XIX a. architektūrą – „Lietuvos valstiečių namo stogas“. Netrukus šis leidinys išėjo vokiečių kalba.

1949 m. persikėlė į JAV. Įsikūręs Bostone 1949–1983 m. dirbo inžinierių konsultantų bendrovėje „Fay, Spofford and Thomdike“, nuo 1967 m. jos dalininkas, grupės vadovas. Bostone užaugo ir baigė mokslus dukros Danutė, Živilė ir Rasa. Dirbdamas pagrindinį inžinieriaus darbą, pagarsėjo kaip aukštos kvalifikacijos inžinierius projektuotojas. Dalyvavo projektuojant didelius pastatus, tiltus, sudėtingus uosto įrenginius, povandeninių laivų karinės bazės statinius. Pagal jo projektus pastatyta civilinių pastatų, sudėtingų inžinerinių objektų – pramonės įmonių, elektrinių, oro ir laivų uostų, tiltų, greitkelių.

Svarbesni projektai (su kitais): povandeninių laivų dokas Portsmute (Niu Hampšyro valstija), konteinerių terminalas Bostone (abu 1965), nutekamųjų vandenų valymo stotis Vorčesteryje (Masačiusetso valstija, 1974), kompleksas Navalio povandeninių laivų bazėje Bangore (Meino valstija, 1981) Gražiausio Bostono tilto atramų pamatai pastatyti pagal jo apskaičiavimus. Buvo išrinktas Masačiusetso valstijos inžinierių pirmininku.

Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės visuomeninėje veikloje, buvo Lituanistikos instituto narys, 1973–1978 m. pirmininkas, skautų sąjungos narys, Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos ir Pasaulio lietuvių architektų sąjungos narys. 1955 m. ir 1982 m. Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos Bostono skyriaus pirmininkas. 1970–1972 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto tarptautinio radijo korespondentas. Nuo 1989 m. – Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.

Spaudoje paskelbė daugiau kaip 1000 straipsnių ir kitų spaudinių. Rašė žurnaluose „Technikos žodis“, „Technika“, „Inžinieriaus kelias“, „Mūsų vytis“, „Aidai“, „Tėviškės žiburiai“, „Kultūros aidai“, „Metmenys“. Bostone išleistos Lietuvių enciklopedijos statybos skyriaus redaktorius nuo pat pirmojo tomo, kartu su istoriku Simu Sužiedėliu suredagavo visą 37-tą tomą, bendradarbiavo su „Encyclopedia Lituanica“. Prisidėjo rengiant B. Kviklio knygą „Lietuvos bažnyčios“ (6 t. 1980–1987)

1994 m. Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo dalį savo bibliotekos bei archyvą, kuriame sukaupti įvairių mokslininkų ir visuomenės veikėjų laiškai, rašyti Lituanistikos instituto, „Lietuvių enciklopedijos“, ir kitais reikalais, taip pat Bostono ir apylinkių lietuviškų renginių programos, pakvietimai.

Jurgis Gimbutas visą savo gyvenimą domėjosi Lietuvos kaimo senąja architektūra, kaupė duomenis apie kaimo trobesius, puošmenis, tyrinėjo miestų ir miestelių medines varpines. Būdamas Lietuvoje daug keliavo, visa tai aprašinėjo, fotografavo, sudarinėjo schemas. Jo kruopštų darbą apvainikavo 1999 m. išėjusi iš spaudos didelės apimties, gausiai iliustruota knyga „Lietuvos kaimo trobesių puošmenys“.

Bibliografija:

„XIX a. lietuviško kaimo namo stogas“ (vok. „Das Dach des litauischen Bauemhauses aus dem 19. Jahrhundert“, 1948).
„Lietuvių sodžiaus architektūra Mažojoje Lietuvoje“ (1958).
„Lietuvos bažnyčių chronologija ir statistika“ (1970).
„Steponas Kolupaila“ (su J. V. Daniu, 1974).
„Jonas Šimoliūnas“ (1988).
„Lietuvos kaimo trobesių puošmenys“ (1999, 2-asis leidimas – 2004).