Kalbininkė, dialektologė. Gimė 1928 m. birželio 10 d. Klišiuose (dab. Jurbarkas), mirė 1999 m. rugsėjo 29 d. Kaune, palaidota Jurbarke.

Vyras Vladas Grinaveckis.
1947 m. baigė Jurbarko gimnaziją, 1952 m. Vilniaus universitetą. 1958 m. filologijos mokslų kandidatė

Nuo 1955 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių kalbos institutas), 1960–1966 m. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė.

Tyrė lietuvių kalbos, daugiausia Mituvos upyno tarmes, taip pat periferines tarmes, lietuvių ir slavų kalbų sąveiką. Parengė tarmių tekstų rinkinių, Lietuvių kalbos žodynui užrašė apie 35 000 žodžių.

„Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ (1963) atsakingoji redaktorė, chrestomatijos „Lietuvių kalbos tarmės“ (1970) viena rengėjų ir redaktorių, veikalo „Baltarusijos mikrotoponimika“ (1974) viena sudarytojų, „LIetuvių kalbos atlaso“ (3 t. 1977Ż991; Lietuvos nacionalinė (mokslo) premija 1994, su kitais) viena autorių ir redaktorių, „Šiaurės vakarų BAltarusijos ir jos paribio baltarusių tarmių žodyno“ (5 t. 1979–1986) viena sudarytojų ir redaktorių.

Parengė tarmių tekstų rinkinių: „Lietuvos tarmių tekstai: I. Balatna (Varanavas)“ (1994), „Lietuvių tarmių tekstai: II. Vilniaus miesto senųjų gyventojų šnekta“ (su V. Vitkausku, 1997).