Grafikas, tapytojas, pedagogas. Gimė 1930 m. kovo 1 d. Šiauliuose, mirė 2017 m. rugpjūčio 18 d. Čikagoje (JAV).
Henrietos Vepštas brolis.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1951 m. persikėlė į JAV. 1951–1956 m. studijavo tapybą ir grafiką Čikagos dailės instituto Dailės mokykloje, kurią baigė magistro laipsniu.
1954–1964 m. dėstė Young Men's Christian Association (Jaunųjų krikščionių asociacija) centre, 1961–1985 m. – George Williams dailės kolegijoje Dauners Grove (Ilinojus), 1986–1995 m. – North Central kolegijoje Neipervilyje (Ilinojus); Dailės katedros vedėjas; profesorius (1986 m.). Nuo 1970 m. dirbo meniniu redaktoriumi žurnale „Metmenys“.
Čikagos dailės instituto, Čikagos šiuolaikinės dailės muziejaus, Amerikos ekslibrisų kolekcininkų draugijų narys.
Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos dailės premijos laureatas (2005 m.).
Parengė straipsnių apie Lietuvos dvarus.
Tapyboje dominuoja gamtos motyvai, paveikslai ekspresyvūs, paveikti organinės ir geometrinės abstrakcijos, pop meno („Laisvės ratas“, 1966 m.; „Atvira knyga“, 1973 m.). Nuo 1979 m. kūrė ekslibrisus litografijos technika, kurie pasižymi abstrahuotu vaizdu, gamtos, simbolinių motyvų, ornamentų, šrifto deriniais. Apipavidalino apie 50 knygų (Jonas Mekas „Gėlių kalbėjimas“, 1961 m.; Kazys Bradūnas „Donelaičio kapas“, 1970 m.), sukūrė knygų iliustracijų, lakštinės grafikos darbų, scenovaizdžių lietuvių operai Čikagoje.
Parodose dalyvavo nuo 1963 m.
V. O. Virkau archyvas saugomas Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Ilinojaus universiteto Pasaulio lietuvių bendruomenės Lituanistikos katedroje.
Kūrinių yra Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekoje, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
