Poetas. Tikr. Adomavičius. Gimė 1915 m. lapkričio 19 d. Taškente, mirė 1981 m. balandžio 16 d. Varšuvoje.
Nuo 1921 m. gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Priklausė pogrindinei komjaunimo organizacijai, 3 kartus areštuotas, kalintas. 1938–1939 m. studijavo Varšuvoje, bendravo su lenkų avangardistais. Lietuvai atgavus Vilnių pasitraukė į Baltarusiją. 1940 m. kaip SSRS likviduotos Lenkijos komunistų partijos narys suimtas ir išsiųstas 8 m. į Viatlagą (Kirovo sr.) miško darbams. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui paleistas, įstojo į Anderso armiją. 1944–1945 m. dalyvavo Italijos kampanijos mūšiuose prie Taranto, Adrijos jūros pakrančių, 2 kartus sužeistas (Didžiosios Britanijos, Italijos, lenkų egzilinės vyriausybės apdovanotas kariniais ordinais). Gyveno Romoje, redagavo „Lietuvių laikraštį“. 1947–1959 m. gyveno Argentinoje, dirbo fizinį darbą, Buenos Airėse rūpinosi žurnalo „Literatūros lankai“ spausdinimu. Poezijos antologijos „Žemė“ (1951) vienas autorių. Iš dalies paralyžiuotas nuo 1959 m. buvo slaugomas Revoliucinio judėjimo veteranų namuose Varšuvoje.
1966 m. lankėsi Vilniuje. Poezijoje (rinkiniai „Toks gyvenimas“ 1938, „Rudens dugnu“, „Staigus horizontas“, abu 1946, „Diena naktin“ 1947, „Ramybė man“ 1951, „Etapai“ 1953) vyrauja epochos tragizmo, žmonių vieningumo, ugnies, lūžio, tylos motyvai; ryšku klajūno tema ir lenkų avangardistinės poezijos įtaka. Būdinga ekspresyvi kalba, trūkčiojantis ritmas. Vėlyvojoje poezijoje sustiprėjo mirties tema.
Išvertė V. Majakovskio poemą „Debesis su kelnėmis“, lenkų W. Broniewskio, Cz. Miloszo, J. Slowackio, ispanų F. Garcijos Lorcos, J. Jimenezo, italų S. Quasimodo, U. Sabos poezijos, lietuvių poetų kūrinių į lenkų kalbą.