Jurgis Lebedys

Vardas Jurgis
Pavardė Lebedys
Profesija literatūrologas, pedagogas
Gimimo data 1913-01-12

Išsami biografija

Literatūros istorikas, vienas žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų. Gimė 1913 m. sausio 12 d. Devynduoniuose (Gudžiūnų vls., dab. Kėdainių r.), mirė 1970 m. liepos 12 d. Ščiuryje (Molėtų r.), palaidotas Devynduoniuose.

1937 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą.
1937–1940 m. Utenos gimnazijos mokytojas, 1940–1941 m. Skuodo gimnazijos direktorius. Antrojo pasaulinio karo metu naciams okupavus Lietuvą suimtas, kalintas Kretingoje ir Dimitravo priverčiamojo darbo stovykloje. 1941 m. pabaigoje paleistas. 1942–1944 m. mokytojavo Utenos gimnazijoje, 1944–1946 m. – Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1946–1948 m. Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių literatūros instituto bendradarbis. Nuo 1946 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1953–1954 m. ir 1967–1970 m. Lietuvių literatūros katedros vedėjas. 1966 m. filologijos mokslų daktaras, 1968 m. profesorius.

Visus senuosius raštus leido autentiškus ir transponuotus į dabartinę kalbą. Ieškodamas lietuvių folkloristikos ištakų iš Mažosios Lietuvos XVII a.-XVIII a. leidinių, gramatikų, žodynų, etnografijos veikalų išrinko lietuviškus priežodžius, patarles, mįsles, minkles, frazeologizmus ir paskelbė juos knygoje „Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a.: Priežodžiai, patarlės, mįslės“ (1956). Su Kostu Korsaku suredagavo „Lietuvių literatūros istorijos chrestomatiją: Feodalizmo epocha“ (1957) Išleido S. Slavočinskio 1646 m. giesmyno fotografuotinį leidimą su plačia įvadine studija ir išsamiais komentarais (1958) Su J. Palioniu paskelbė studiją „Seniausias lietuviškas rankraštinis tekstas“ (1964) Jo mokslo darbams, paremtiems gausia archyvine medžiaga, būdinga tiksli faktografija, kultūrologinis literatūros įprasminimas, preciziška tekstų analizė.

Bibliografija:

Simono Stanevičiaus „Pasakėčios“ (1948), „Dainos žemaičių“ (1954), Raštai (1967).
„Simonas Stanevičius“ (monografija, 1955).
„Mikalojus Daukša“ (monografija, 1963).
„Mikalojaus Daukšos bibliografija“ (1971).
„Lituanistikos baruose“ (studijų ir straipsnių rinkinys 2 t., 1972).
„Kaip studijuoti“ (metodinė priemonė studentams, 1971).
„Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime“ (nebaigta, 1976).
„Senoji lietuvių literatūra“ (paskaitos, 1977).

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, t. 11.

Vikipedija, laisvoji enciklopedija, http://lt.wikipedia.org.