Lietuvių inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas. Didžiojo Vilniaus seimo delegatas. 1898 m. baigė Sankt Peterburgo technologijos institutą. 1900 m. Sankt Peterburge išleido lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai-latviško krašto“. Vadovavo P. Vileišio 1900 m. įsteigtoms mechanikos dirbtuvėms Vilniuje. 1902–1913 m. dirbo fabrikų inspektoriumi Rygoje, dalyvavo Lietuvių pašalpos draugijos veikloje, 1903–1904 m. draugijos pirmininkas. Rygoje su kitais įkūrė muzikos ir teatro draugiją „Kanklės“, kuri veikė 1904–1914 m., laikraštį „Rygos garsas“ (ėjo 1909–1917 m.), 1905 m. įsteigė lietuvišką knygyną, kuris veikė iki 1920 m. Leido populiarias pažintines, publicistikos, grožines knygeles, „Tėvynės kalendorių“ (ėjo 1906–1913 m.). Nuo 1912 m. Lietuvių mokslo draugijos narys. 1913 m. Šeduvoje įsteigė žemės ūkio mašinų dirbtuves. 1914–1918 m. kaip karo prievolininkas dirbo Turkestane.

Grįžęs į Lietuvą 1919 m. dirbo Susisiekimo ministerijoje. 1922–1923 m. Lietuvos atstatymo komisaras, nuo 1931 m. vertėsi privačia praktika. Suprojektavo pastatų: kooperatyvo „Tulpė“ gyvenamąjį namą Kaune (1925), Švėkšnos Saulės gimnaziją (1928).

1895–1904 m. slapyvardžiais A. A., A. Adata, A. Agaras, Aguonaitis, A. Aitvaras, A. Geležninkas, Pagaikštis, Beržas, M-ys ir kt. bendradarbiavo spaudoje. Parengė lietuvių kalbos gramatiką (1902), vokiečių–lietuvių, rusų–lietuvių vadovėlį (abu 1907), „Technikos žodynėlį“ (1920), „Lietuvių statybos ir puošybos pavyzdžių albumą“ (1925).