Prancūzų poetas. Tikr. Eugene Grindel. Gimė 1895 m. gruodžio 14 d. Saint-Denis (prie Paryžiaus), mirė 1952 m. lapkričio 18 d. Charenten-le-Pont (prie Paryžiaus).

Reiškėsi kairiųjų politinėje veikloje (1926 įstojo į Prancūzijos komunistų partiją, 1933 dėl politinių nesutarimų iš jos pašalintas, vėl įstojo 1942), dalyvavo Pasipriešinimo judėjime.

Ankstyvajai kūrybai (eilėraščių rinkiniai „Pareiga ir nerimas“ 1917, „Eilės taikos metu“ 1918) būdinga pacifizmas, paprasta forma. Suartėjęs su modernizmą propaguojančiais poetais parašė dadaistinių eilėraščių (rinkiniai „Gyvūnai ir jų žmonės“ 1920, „Gyvenimo poreikiai ir sapnų pasekmės“ 1921).

Poezijos rinkiniams „Pakartojimai“ (1922), „Mirti nemirti“ (1924), „Gyvenimo apačios, arba Žmogiška piramidė“, „Skausmo sostinė“ (abu 1926), „Meilė, poezija“ (1929), „Betarpiškas gyvenimas“ (1932) būdinga siurrealistinė poetika – gilinimasis į pasąmonę, sapnus, automatinio rašymo maniera, vyrauja meilės, vienatvės, maišto motyvai. Vėliau nuo siurrealizmo nutolo, poetika tapo konkretesnė, eilėraščiuose atsirado visuomeninių motyvų (rinkiniai „Derlingos akys“ 1936, „Natūrali tėkmė“ 1938, „Duoti matyti“ 1939), reiškiamas pritarimas Ispanijos respublikonams (eilėraštis „Guernicos pergalė“).

Karo metų lyrikos (rinkiniai „Poezija ir tiesa 42“, jame šspausdintas patriotinis eilėraštis „Laisvė“, abu 1942, „Septyni eilėraščiai apie meilę karo metu“ 1943, „Kančios ginklai“, „Akis į akį su vokiečiais“, abu 1944) pagrindinės temos – kova, laisvė, meilė.

Vėlyvojoje kūryboje (rinkiniai „Atkaklus troškimas išlikti“ 1946, „Nenutrūkstanti poezija“ 2 d. 1946–1951, „Sklidinas laikas“, „Atmintinas kūnas“, abu 1947, „Moralės pamoka“ 1949, „Feniksas“ 1951) aukštinami humanistiniai idealai.

P. Eliuaro kūryboje vidiniai išgyvenimai siejami su tikrove, kalbos eksperimentai su klasikine tradicija; ji turėjo įtakos moderniosios prancūzų poezijos raidai.

Lietuvių kalba išleistas P. Eliuaro eilėraščių rinkinys „Lyrika“ (1976).