Rusų poetas. Tikr. Afanasij Šenšin. Gimė 1820 m. lapkričio 23 d. Novosiolkuose (Oriolo sr.), mirė 1892 m. lapkričio 21 d. Maskvoje.
1834 m. dėl šeimyninių aplinkybių neteko dvarininko titulo ir buvo pervadintas Afanasijumi Fetu.
1844 m. baigė Maskvos universitetą.
1845 m. tikėdamasis atgauti bajoro titulą stojo į karo tarnybą. 6 deš. pab. išėjęs į atsargą tapo stambiu žemvaldžiu. Palaikė monarchizmą, gynė dvarininkų teises.
Literatūros veikaluose aukštino grynojo meno idėjas. Poezijoje (rinkiniai „Lyrinis panteonas“ 1840, „Eilėraščiai“ 1850, „Vakaro ugnys“ 4 kn. 1883–1891) vyrauja meilės, gamtos, filosofinės temos. Eilėraščiams būdinga impresionistinis vaizdų fragmentiškumas, muzikalumas, netikėtos metaforos ir asociacijos, lakoniškumas. Pagal juos sukurta romansų.
Parašė atsiminimų.
A. Feto kūryba turėjo įtakos rusų simbolistams.
1880 m. pradžioje A. Fetas išvertė Gėtės „Faustą“, Šopenhauerio „Pasaulis kaip vaizdinys“ ir kt. Pagaliau 1883 m. išleido knygą, kurią ruošė nuo studentavimo laikų. Tai buvo visų Horacijaus eilėraščių vertimai. Už šį darbą jam suteikė Peterburgo Mokslų akademijos nario – korespondento titulą.
Lietuvių kalba išleista „Poezija“ (1984).