Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas. Gimė 1896 m. vasario 29 d. Šeteniuose (Kėdainių r.,) mirė 1991 m. balandžio 30 d. Kaune.

1905–1907 m. gyveno Zaosėje. 1907–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Nuo 1915 m. studijavo Rygos politechnikos institute. Pirmojo pasaulinio karo metais institutas perkeltas į Maskvą. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. baigė Čiugujevo (Charkovo sritis) karo mokyklą, buvo išsiųstas į frontą. Po Spalio revoliucijos dirbo Sovietų Rusijos Darbo liaudies komisariate. Nuo 1922 m. dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1934–1936 m. Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius, vėliau – užsienio reikalų ministras.

Parengė „Medžiagą Vilniaus ginčo diplomatinei istorijai“; išvertė prancūzų rašytojų kūrinių.

1990 m. J. Urbšiui suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas, 1991 m. vasario 28 d. – Kauno miesto garbės piliečio vardas.

Įvertinimas:

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinas,
Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinas,
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas,
Estijos, Latvijos, Švedijos, Prancūzijos, Čilės, Vatikano ordinai ir medaliai.