Lietuvių poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas.

Mokėsi Keturvalakių mokykloje, vėliau – Vilkaviškio gimnazijoje. 1919 m. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu, bet 1920 m. demobilizuotas.
Nuo 1920 m. dirbo „Steigiamojo Seimo darbų“ ir laikraščio „Žemdirbių balsas“ redakcijose, 1922 m. – „Eltoje“, buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas. Tęsė mokslus gimnazijoje. 1922–1924 m. kaip laisvasis klausytojas Lietuvos universitete studijavo literatūrą. 1925 m. išvyko į Paryžių studijuoti žurnalistikos, ten leido žurnalą „Muba“. Aplankė daugumą Europos valstybių.
1932 m. išvyko į JAV ir ten gyveno iki mirties 1961 m. (mirė nuo širdies ligos). 1940–1961 m. redagavo ir leido laikraštį „Vienybė“, 1939–1941 m. redagavo žurnalą „Lietuva“. Buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės veikėjas.

J. Tysliava buvo savitas, individualaus braižo poetas. Žavėjosi Kazio Binkio kūryba, dalyvavo „Keturių vėjų“ literatūrinės grupės diskusijose. Svarbiausi jo lyrikos motyvai – gamta, meilė, kaimas ir miestas, poetinis žodis jaunas, veržlus. Lyrinis subjektas – šiuolaikinis žmogus.

J. Tysliavos kūrybos rinkiniai: „Žaltvykslės“ (1922), „Traukinys“ (1923), „Nemuno rankose“ (1924, 1967), „Auksu lyta“ (1925), „Tolyn“ (1926), „Poezija“ (1935), „Coup de vents“ (prancūzų k., 1929); 1954 m. išleista poema „Tawa nouson“; 1924 m. išleista jo parengta poezijos antologija „Sūduva: suvalkiečių poezijos antologija“.

Biografiją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras vyr. redaktorė Laura Patiomkinaitė-Čeikė.