Karo lakūnas, aviacijos leitenantas. Gimė 1912 m. gegužės 1 d. Kaune, mirė 1999 m. vasario 25 d. ten pat, palaidotas Kauno Eigulių kapinėse.

1934 m. baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, įstojo į Vytauto Didižiojo universiteto Gamtos-matematikos fakultetą.

1935 m. gegužės 3 d. pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į 1 husarų pulką.

1935 m. rugsėjo 28 d. įstojo į Karo mokyklą. 1938 m. gegužės 12 d. ją baigus (XIX laida) suteiktas aviacijos jaunesniojo leitenanto laipsnis, paskirtas Karo aviacijos 7 eskadrilės karo lakūnu.

1938 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas II eilės karo lakūno vardas.

1939 m. paskirtas Karo aviacijos komendantūros ūkio dalies maisto tiekėju.

1940 m. gegužės 25 d. pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo aviacijos komendantūros adjutantu.

1940 m. spalio 4 d. likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK Atskirosios aviaeskadrilės, dislokuotos Pivonijoje, prie Ukmergės vyresniuoju lakūnu.

1940 m. spalio 13 d. Rygoje su futbolo komanda „Kožuch“, sudaryta iš lietuvių aviacijos karių, iškovojo Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos nugalėtojo vardą ir pereinamąją taurę. 1941 m. birželio 23 d. kilus Vokietijos-SSRS karui atskrido į Pabradės poligoną.

1941 m. birželio 24 d. ryte eskadrilės vadovybei priėmus sprendimą skristi į Gomelį (pirmoji grandis — mjr. J. Kovas su eskadrilės vado pavaduotoju ltn. Jarčiuk, politinis vadovas Zaika su ltn. J. Kalasiūnu ir kpt. V. Žukas su ltn. A. Kostkum) pakilo skrydžiui į Rytus. Įskridus į Baltarusijos teritoriją ir sovietinei priešlėktuvinei gynybai numušus mjr. Kovo ir politinio vadovo Zaikos pilotuojamus lėktuvus, grįžo atgal į Pabradę, iš ten pasitraukė į Kauną. Vokiečių okupacijos metais dirbo buhalteriu Ukmergės avalynės fabrike, vėliau darbininku žemės ūkyje.

Nuo1946 m. dirbo Klaipėdos statybos treste. 1950 m. įsidarbino Kauno malūnų tresto Kelmės malūne.

1950 m. birželio 21 d. suimtas. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams, išvežtas į Vorkutlagą Komijoje. 1953 m. liepos 25 d. Vorkutlago kalinių sukilimo dalyvis.

1956 m. rugpjūčio 2 d. peržiūrėjus bylą reabilituotas, iš lagerio paleistas. Grįžęs į Lietuvą dirbo Kauno „Dailės“ kombinate, vėliau iki 1980 m. taros bazėje buhalteriu.

Išėjęs į pensiją tapė: keletą ciklų apie „Lituanicos“ skrydį, Lietuvos valdovus, lietuvių kančias Šiaurėje, 32 drobių ciklą „Tikiu į Dievą Tėvą“ ir kt., apie 600 paveikslų, dalis jų įgyti ir eksponuojami Lietuvos muziejuose.

1991 m. lapkričio 22 d. suteiktas dimisijos majoro laipsnis.

Įvertinimas: Dariaus ir Girėno atminimo medalis (1993).