Poetas, literatūros kritikas, vertėjas.
Gimė 1936 10 15 Jucių kaime, Kelmės rajone; mirė 2004 09 06 Vilniuje.
Vladas Šimkus – itin ryški mūsų literatūros asmenybė. Rašytojas gimė Kelmės rajone, Jucių kaime, baigė Kelmės vidurinę mokyklą ir jau būdamas moksleivis pradėjo publikuoti pirmuosius savo kūrybos bandymus. 1956-1961 metais studijavo Vilniaus universitete lituanistiką.
Baigęs studijas, dirbo Klaipėdos žvejybos bazėje, „Jaunimo gretų”, „Literatūros ir meno”, „Švyturio”, „Pergalės”, „Metų” (nuo 1991 iki 1997 ) redakcijose. Šis darbas padėjo Vl.Šimkui tapti puikiu poezijos ir poezijos vertimų redaktoriumi, kurį telkėsi visi, žinantys šį specifišką jo talentą.
1960 metais išėjo pirmoji Vl.Šimkaus knyga „Gražiausioji sekundė”. Kūrybine poeto branda, ryškiu talentu pažymėtos ir visos kitos Vl.Šimkaus knygos: „Kranto kontūrai” (1963),  „Geležis ir sidabras” (1968), „Bitės pabėgėlės” (1973), rinktinė „Nusileisk, dangau, ant žemės” (1982).
Vl.Šimkaus vieta lietuvių poezijoje unikali: nors yra išleidęs vos keturis eilėraščių rinkinius, bet jie nagrinėjami, komentuojami solidžiose monografijose, literatūros istorijose ir mokykliniuose vadovėliuose.
Pirmais dviem  eilėraščių rinkiniais Poetas įsiliejo į bendrus kartos ieškojimus, juose dominuoja kelionių romantika, kasdienybė, optimistinis savęs ir pasaulio suvokimas.
Nuo rinkinio „Geležis ir sidabras” Vl.Šimkus įtvirtino realybės estetiką, suteikdamas stiprių postūmių visai lietuvių literatūrai. Lig šiol jo kūryba suvokiama kaip reiškinys, veikęs ir tebeveikiantis poezijos raidą  ne vien poetinio žodžio sugestija. V.Šimkus savo rinkiniu „Bitės pabėgėlės” nuvainikavo visus socialinius, buitinius, kultūrinius ir net estetinius mitus. Jo leksikos, intonacijos pėdsakas atpažįstamas visur, kur tik pastebima „rupi detalė” ir universali potekstė. Net menkiausi poetikos elementai, pvz. rimas, atpažįstami kaip saviti Vl.Šimkaus stilistiniai ženklai. Šio poeto pasaulėjautos, pasaulėjautos dominantės tapo tarsi apibendrinančiais jo kartos ženklais.
Kaip sakydavo pats Vl.Šimkus, pagrindinė, mylimiausia jo darbo sritis buvo vertimai. Jis yra išvertęs A.Mickevičiaus, A.Voznesenskio, A.Puškino, B.Brechto, S.Verešo, A.Čako, H.Heinės, F.Garsia Lorcos, F.Schillerio, J.W.Goethės   ir kitų poetų kūrybos. Paties Vl.Šimkaus kūryba išversta į anglų, vokiečių, lenkų, čekų, bulgarų, vengrų, rusų, latvių, moldavų kalbas.
Vladas Šimkus bendradarbiavo beveik su visais Lietuvos teatrais – vertė pjeses, miuziklus, operų ir operečių libretus.
Nuo 1963 m. – LRS narys.