Gydytojas terapeutas.
Medicinos mokslų daktaras (1816).
Filosofo Johano Heinricho Abichto sūnus.
1810 m. baigė Vilniaus universitetą ir dirbo Joniškėlio ligoninėje, vėliau medicinos studijas gilino Vakarų Europoje.
1823 m. paskirtas Vilniaus universiteto Terapinių klinikų profesoriaus padėjėju.
Nuo 1832 m. dėstė Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijoje; profesorius (1827).
1851 m. ištyrė Birštono mineralinių versmių vandenį.
Parašė vadovėlius „Bendrosios patologijos paskaitos“ (1831), „Bendrosios terapijos nuostatai“ (1840).