Inžinierius architektas, architektūros istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
1950 m. baigė Kauno universitetą, 1962 m. – Maskvos centrinį architektūros teorijos ir istorijos institutą. 1965 m. architektūros mokslų kandidatas.
1974 m. stažavosi Vokietijoje, Veimaro architektūros mokykloje ir Greifsvaldo universiteto Menotyros institute.
1950–1970 m. dėstė architektūros istoriją Kauno politechnikos institute, nuo 1970 m. – Vilniaus inžineriniame statybos institute (nuo 1989 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) beii Vilniaus ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose; nuo 1966 m. – docentas. 1952 m. sudaręs Lietuvos architektūros istorijos programą, šią discipliną būsimiesiems architektams dėstė visą gyvenimą.
Vienas pirmųjų pradėjo Lietuvos XIII–XV a. architektūros tyrimus. Jo tyrinėtos Medininkų, Trakų bei kitos pilys ir statiniai. Parašė apie 300 mokslinių straipsnių iš Lietuvos architektūros istorijos apie mūrinės statybos atsiradimą Lietuvoje, Trakų miesto raidą ir paminklosaugą.