Gydytojas, istorikas. 
Medicinos mokslų daktaras (1824).
1818–1824 m. Vilniaus universitete studijavo mediciną; nuo 1828 m. Vilniaus universiteto adjunktas.
Nuo 1832 m. Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademijos veterinarijos profesorius (pirmasis Lietuvoje apgynė veterinarijos mokslų disertaciją), nuo 1838 m. Terapijos klinikos vadovas. Europoje pripažintas veterinarijos mokslininkas.
Nuo 1841 m. Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas.
Parašė knygų ir straipsnių veterinarijos, Lietuvos medicinos istorijos, terapijos, kurortologijos, teismo medicinos, įvairių ligų klausimais (lotynų, lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis).
1885 m. išspausdino Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios istorinę apybraižą (lenkų ir vokiečių kalbomis).

F. Adamovičius įkūrė Vilniaus veterinarijos mokyklą, pasiekusią labai aukštą tiems laikams mokslinį lygį, turėjusią nemažos įtakos Lietuvos ir Lenkijos veterinarijai. Jis sukūrė veterinarijos terminiją lenkų kalba, todėl daugelyje veterinarijos žodynų yra įvardijamas kaip lenkų veterinarijos kūrėjas. A. F. Adamovičius paskelbė daug mokslo darbų iš gyvulių anatomijos, fiziologijos, gydymo, gyvulių skerdimo higienos, arklių kaustymo ir kt.