Tikroji pavardė – Jakševičius.

1929 m. baigė universitetą Prancūzijoje. 1930–1934 m. dirbo „Eltos“ redaktoriumi, 1934–1939 m. – „Lietuvos aido“ vyr. redaktorius, 1941–1944 m. – Vilniaus teatro direktorius. Jis buvo vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų.

Išleido apsakymų rinkinius „Artisto širdis“ (1930), „Tarp penkių ir septynių“ (1934), parašė publicistikos knygą „Žygiuojanti tauta“ (1939), pjesių.

Pasitraukęs iš Lietuvos, 1949 m. įsikūrė JAV. 1967–1971 m. ėjo Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininko pareigas. Išeivijoje išleido apsakymų,keletą romanų, novelių rinkinių, apybraižą apie Romą Kalantą, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizdavo Lietuvos senovę, aukštino baltų kultūrą, tikėjimą, taip pat aprašė nepriklausomos Lietuvos ūkio kilimą, partizanų kovas, vaizdavo išeivių gyvenimo buitį. Stlius publicistiškas, neretai schematiškas ar melodramiškas.

Rašė straipsnius apie lietuvių literatūrą, politiką, kultūrą. Išleido publicistikos knygą „Tautos istorijos vingiais“ (1990).