1955 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

Dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje, Lietuvos rašytojų sąjungoje, Kultūros ministerijoje, 1970–1984 m. „Vagos“ leidyklos vyr. redaktorius.
Išleido kritikos knygas „Laiko tiesa“ (1960), „Literatūra – gyvenimo atspindys“ (1960), „Literatūros akiračiai“ (1961), „Mintys kelyje“ (1963), „Kritikos etiudai“ (1976), „Gyvenimo apoteozė“ (1984), „Pažangioji lietuvių kritika“ (1966), „Romano likimas, arba Liudo Vasario draugai ir priešai“ (1983), „Skaitau Baltušį“ (1986).
K. Ambraso darbuose ryškios komunistinės nuostatos, ortodoksiška marksistinė metodologija, būdingas poleminis tonas, eseistinis ir retoriškas stilius. Dirbdamas „Vagoje“ nemažai prisidėjo prie literatūros palikimo leidybos varžymo ir laisvesnės šiuolaikinių lietuvių autorių minties niveliavimo.