Tikroji pavardė Johann Martin Hohenberg. Tapybos mokėsi Romoje pas Giovanni Battistą Gaulli ir Carlo Marattą (galbūt ir pas Giacinto Brandi). Manoma, kad į Vilnių atvyko LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco kvietimu. Nuo 1690 gyveno Varšuvoje, kur atlikinėdavo įvairių asmenų, tarp jų ir valdovų Jono Sobieskio ir Augusto II, užsakymus. Apie 1702 m. išvyko į Austriją, iš pradžių gyveno Vienoje, o nuo ~1720 m. – Šv. Kryžiaus cistersų vienuolyne. Tuo metu dar atliko kai kurių ATR didikų užsakymus. 1707 m. tapo Vienos dailės akademijos nariu. ~1720 m. minimas kaip imperatoriaus rūmų dailininkas.

Daugiausiai kūrė istorinio ir religinio siužetų paveikslus, tapė portretus. Vienoje sukūrė dekoratyvinės tapybos kūrinių (ištapė Belvederio žemutinių rūmų Marmuro salės lubas, Zalcburgo arkivyskupo rezidencijos lubas ir kt.). Nuo ~1720 m. daugiausiai tapė altorinius paveikslus. Kūrinių yra Vienos, Linco ir kt. Austrijos ir Vengrijos valstybės teritorijoje buvusiose bažnyčiose. Tapybai būdingi Neapolio ir Venecijos mokyklų bruožai. Jo kūryba paveikė Vienos baroko tapybos mokyklą.