Rašytojas, literatūrologas, Jūratės Sprindytės tėvas. Adolfas Sprindis gimė 1921 m. sausio 29 d. Varniuose.
1948 m. baigė lietuvių filologiją Vilniaus universitete, nuo 1951 m. jame dėstė (nuo 1962 m. – docentas).
1941 m. debiutavo prozos kūriniais. Nemažai jų paskelbė nacių Vokietijos okupacijos metais, priklausė V. Krėvės globojamam literatų būreliui, dėl to buvo pašalintas iš Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos. Vėliau daugiau atsidėjo moksliniam darbui. Apsakymuose (rinkiniai „Ateina šeštadienis“, „Trylika zuikių“, „Senelė nori mirti“, „Atsisveikinimas su Varniais“) epine maniera pasakojama apie įvairių kartų kaimo gyventojus, beletrizuojamos žymių žmonių biografijos. Apsakymų kompozicija ir siužetas dažnai tikroviški, stilius – ekspresyvus, būdinga humoras ir lyrizmas. Romane „Ne visiems lygiai“ apmąstoma inteligento saviugda ir tvermė, gvildenami nuoširdumo paieškų klausimai. A. Sprindžio proza paremta klasikinės literatūros patirtimi, pasakojimas daugiausia plėtojamas iš personažų regos perspektyvos, nagrinėjamos asmenybės tapsmo ir atsakomybės problemos. Kaip literatūros tyrinėtojas daugiausia gilinosi į XIX a. pabaigos – XX a. pradžios rašytojų kūrybą.
Išleido monografijas „Lietuvių literatūros kritika 1861–1905 m. (1957 m.), „Povilas Višinskis“ (1978 m.), „Žemaitė“ (1986 m.). Parengė S. Matulaičio (1957 m.), P. Višinskio (1964 m.), B. Pranskaus (su B. Praskieniu, 1973 m.), A. Kriščiukaičio-Aišbės (1974 m.) raštų rinkinius, paskelbė literatūros mokslo ir kritikos straipsnių. Dar išleista A. Sprindžio kūrybos rinktinė „Mėlynas kalnas“ (1981 m.). A. Sprindis mirė 1986 m. gruodžio 21 d. Butrimonyse (palaidotas Varniuose).