Mykolas Sluckis

Vardas Mykolas
Pavardė Sluckis
Profesija rašytojas
Gimimo data 1928-10-20

Išsami biografija

Lietuvių prozininkas. Mykolas Sluckis gimė 1928 m. spalio 20 d. Panevėžio žydų šeimoje.
Pirmoji M .Sluckio knyga „Aš vėl matau vėliavą“ pasirodė 1948 m., pirmasis romanas „Geri namai“ – 1955 m.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1949 m.
1951 m. baigė rusų filologijos studijas Vilniaus universitete. 1950–1951 m. redagavo žurnalą „Žvaigždutė“, 1952–1954 m. Rašytojų sąjungos prozos konsultantas, 1954–1959 m. – valdybos sekretorius.
Ankstyvaisiais kūrybos metais išleido mažosios prozos rinkinius vaikams, vėliau išgarsėjo prozos kūriniais, apsakymų ir novelių rinkiniais. Jo kūrybai būdingas lyrizmas, impresionistinė pasakojimo maniera, gili veikėjų psichologinė analizė, vidinio monologo įtaiga.
M. Sluckio kūriniai išversti į 25 užsienio kalbas. Pagal jo scenarijų 1965 m. sukurtas meninis filmas „Laiptai į dangų“ (režisierius Raimondas Vabalas).
M. Sluckis mirė 2013 m. vasario 25 d. Vilniuje.

Bibliografija: „Apšviestas langas“ (1949 m.), „Būsimasis kapitonas“ (1950 m.), apsakymai „Adomėlis sargybinis“ (1953 m.), novelės „Kaip sudužo saulė“ (1957 m.), „Milžinai nenorėjo karaliais būti“ (1958 m.), „Sunkiausias menas“ (1960 m.), novelės „Geriau mums nesusitikti“ (1961 m.), „Ko seneliai juokiasi“ (1961 m.), pasakos „Ačiū šelmiui akmenėliui“ (1963 m.), apsakymai „Išdaigos ir likimai“ (1964 m.), „Stebuklingoji rašalinė: apysaka apie nepaprastus Pagrandėlio ir Liepiniuko žygius bei apmąstymus“ (1965 m.), „Ugnelis, septynių nugalėtojas“ (1965 m.), novelės „Žingsniai“ (1965 m.), apsakymai „Aš vėl matau vėliavą“ (1966 m.), „Kaip broliai ėjo vėjui tarnauti“ (1966 m.), pasaka „Geležinnagė“ (1968 m.), pasakos „Skrido bitė vakarienės“ (1969 m.), romanas „Laiptai į dangų“ (1970 m.), apsakymai ir apysakos „Merginų sekmadienis“ (1971 m.), „Laiškanešys neturi mirti“ (1973 m.), romanas „Adomo obuolys“ (1973 m.), romanas „Uostas mano – neramus“ (1974 m.), pjesė „Ar tavo šuo nepasiutęs“ (1974 m.), apysaka „Svetimos aistros“ (1975 m.), romanas „Saulė vakarop“ (1976 m.), pasakos „Gandro batai“ (1978 m.), romanas „Kelionė į kalnus ir atgal“ (1981 m.), romanas „Geri namai“ (1986 m.), romanas „Medžliepis“ (1986 m.), apysakos ir apsakymai „Gražuolės sugrįžimas“ (1998 m.), romanas ir novelės „Išsipildymas ne pagal Joaną“ (2003 m.), apsakymai „Su skrybėle Kurfiurstendame“ (2004 m.), pasakos „Mėnulio šypsenos“ (2005 m.).

 

Apdovanojimai:

 

1966 m. Lietuvos SSR valstybinė premija už apsakymų rinktinę „Žingsniai“.
1972 m. Žemaitės literatūrinė premija už knygą „Merginų sekmadienis“.
1976 m. Lietuvos SSR komjaunimo premija už vaikų apsakymų rinktinę „Aš vėl matau vėliavą“.
1984 m. Lietuvos SSR liaudies rašytojo vardas.
1987 m. Petro Cvirkos premija už knygą „Medžliepis“.
2004 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.

 

Išsilavinimas

Mokymosi įstaiga Data ar laikotarpis Ar užbaigtas mokslas
Vilniaus universitetas 1951 m. Taip

Apdovanojimai

Kiti apdovanojimai 1966 m. – Lietuvos TSR valstybinė premija;
1972 m. – Žemaitės literatūrinė premija;
1976 m. – Lietuvos komjaunimo premija;
1987 m. – Petro Cvirkos premija;
2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.

Šaltiniai

Vikipedija, Laisvoji enciklopedija, https://lt.wikipedia.org/wiki/Mykolas_Sluckis (2013-04-03)

Lietuvos rašytojų sąjunga, http://www.rasytojai.lt/.