Prozininkas, vertėjas, leidėjas. Gimė 1911 m. sausio 30 d. Pamaleišyje (Anykščių r.), mirė 1984 m. birželio 9 d. Niujorke.

Baigęs Rokiškio gimnaziją, persikėlė gyventi į Kauną, 1927 m. pradėjo dirbti Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje, 1930–1934 m. buvo žurnalo „Šviesos keliai“ redaktoriaus pavaduotojas, 1934–1944 m. redagavo žurnalą vaikams „Žiburėlis“, su pertrauka 1935–1936 m. Paryžiaus Ecole des hautes etudes sociales ir Alliance Francaise studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą.

Pasitraukęs iš Lietuvos, 1946 m. studijavo kalbas Heidelbergo universitete. 1947 m. atvykęs į JAV, 1949–1950 m. Niujorko universitete studijavo anglų kalbą. Greta pagrindinio darbo banke, 1951 m. redagavo literatūrinį žurnalą „Gabija“, 1956 m. leidinį vaikams „Eglutė“.

Jau pokarinėje Vokietijoje suvokęs, kad būtina versti lietuvių rašytojų kūrybą į kitas kalbas, 1962 m. Niujorke įsteigė knygų leidyklą „Manylands“ (vėliau vadinosi „Manyland Books“), kuri daugiausia leido lietuvių rašytojų kūrinių vertimus į anglų kalbą.

Išleido novelių rinkinius „Anapus miško“ (1936), „Moters stiprybė“ (1938), „Arti žemės“ (1943), „Savame krašte“ (1947); vaikams – eilėraščių rinkinį „Mano tėviškėj“ (1934), apysakas, pasakas ir apsakymų rinkinius „Gerasis aitvaras“ (1934), „Ganyklų vaikai“ (1934, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premija), „Brolių ieškotoja“ (1939), „Pabėgėlis“ (1939, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premija), „Per šaltį ir vėją“ (1940), „Paukščiai ir žmonės“ (1940), „Gandras ir gandrytė“ (1946), „Riestaūsio sūnus“ (1947), „Neklaužados“ (1951) ir kt.

„Šviesos keliuose“ paskelbė slapyvardžiais St. Malaišis, S. Pamalaišietis, Stp. Daujotas, Valentinas Kavolis pasirašytų knygų recenzijų.
Su Ambraška parengė populiaraus vadovėlio pradžios mokykloms „Aušrelė“ 3 dalis (daug kartų išleistas Lietuvoje ir po karo Vokietijoje), su Jonu Aisčiu – metraštį „Gabija“ (1954), „Manyland Books“ išleistų knygų: antologijas „Selected Lithuanian Short Stories“ („Rinktiniai lietuvių apsakymai“, 1963), „The Lithuanian Short Story“ („Lietuvių apsakymas“, 1966).
Iš prancūzų k. išvertė Miguelio de Unamuno „Tetą Tulą“ (1937), Knuto Hamsuno „Po rudens dangumi“ (1938), Guy de Maupassant’ o „Dažytą vualį“ (1958), W. S. Maughamo ir kt. rašytojų kūrinių.
S. Zobarsko knygų yra išleista ir vokiečių, anglų kalbomis.

Didžioji autoriaus kūrybos dalis skirta vaikams ir jaunimui. Pradėjęs nuo eilių, greitai perėjo į prozą, kurioje ryškus polinkis į psichologizmą, veikėjų poelgių ir vidinių išgyvenimų analizę. Peizažas atlieka veiksmo fono bei ornamentikos funkciją. Vartojami religiniai įvaizdžiai, liturginė atributika.
Psichologinio tipo novelėse dominuoja kaimo žmonių tipažai ir žemės poetizacija.