Lietuvių dailininkas. Gimė 1905 m. birželio 29 d. Jočiūnuose (Raguvos vls., dab. Panevėžio r.), mirė 1977 m. kovo 5 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Žmona dailininkė Domicelė Tarabildienė (1912–1985), sūnūs dailininkai Arūnas Tarabilda (1934–1969), Rimtas Tarabilda (g. 1943), duktė architektė Giedrė Tarabildaitė-Kontvainienė (1935–2013). 1928 m. kryžių statybos akcijos, skirtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui, dalyvis. 1931 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1937–1939 m. Paryžiuje tobulinosi Dailės mokykloje, privačioje P. Colino mokykloje studijavo plakatą. 1929–1940 m. dėstė dailę Kauno mokyklose. Profesoriaus N. K. Rericho draugijos (veikė 1935–1940) Kaune vienas įkūrėjų, žurnalo „Naujoji sąmonė“ vienas leidėjų. 1937 m. parengė knygos „Rericho paktas ir taikos vėliava“ vertimą (iš rusų kalbos). 1941–1945 m. Ukmergės mokytojų seminarijos mokytojas. 1944 m. įkūrė Ukmergės miesto muziejų (dabar Ukmergės kraštotyros muziejus). 1946–1950 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute; docentas (1949); dėl N. Rericho idėjų skleidimo pašalintas. Nuo 1951 m. dirbo Dailės kombinate Kaune.

Nuo 1928 m. dalyvavo parodose; individualios parodos surengtos Ukmergėje (1945), Vilniuje (1975, pomirtinė 2006). Apipavidalino knygų, sukūrė taikomosios grafikos (plakatų), Vytauto Didžiojo paminklą (pastatytas 1931 m. Perlojoje), dirbo scenografijos srityje, projektavo medalius, vėliavas, išraižė ir nupiešė kompozicijų, portretų, šaržų. Kūriniams būdinga ekspresyvi, laisvo piešinio maniera, liaudiška stilizacija, kartais grotesko elementai. Po Antrojo pasaulinio karo plėtojo karo ir taikos tematiką, išraižė portretų, ekslibrisų. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas, Ukmergės kraštotyros muziejus, Čiurlionio dailės galerija Čikagoje.