Kompozitorius, pedagogas. Gimė 1905 m. rugsėjo 4 d. Užliaušiuose (Panevėžio r.), mirė 1984 m. balandžio 3 d. Vilniuje.

1933 m. baigė Kauno konservatoriją (J. gruodžio klasę); dėstė įvairiose mokyklose, Liaudies konservatorijoje, dirbo muzikos instruktoriumi Lietuvos tautosakos archyve.

1936–1939 m. studijavo Normalinėje muzikos mokykloje Paryžiuje (N. Boulanger, Ch. Koechlino, A. Čerepnino mokinys).

1940–1949 m. (su pertrauka 1943–1944) dėstė Kauno, 1949–1984 m. Lietuvos konservatorijoje; 1949–1960 m. Kompozicijos katedros vedėjas; profesorius (1958).

Tarp jo mokinių Valentinas Bagdonas, Eduardas Balsys, Vytautas Barkauskas, Vitolis Baumilas, Jurgis Gaižauskas, Vytautas Klova, Algimantas Antanas Kubiliūnas, Bronius Kutavičius, Mikalojus Novikas, Vytautas Paltanavičius.

Pagrindinę vietą kūryboje užima stambios formos kūriniai – dešimt simfonijų ir keturios operos. Simfonijose gausu folkloro citatų, harmonija artima vėlyvajam romantizmui, o temų gausa kompozicijoms suteikia siuitiškumo bruožų. Vokaliniuose kūriniuose taip pat pastebimas romantinis braižas, o harmonizuodamas liaudies dainas jis puoselėjo Stasio Šimkaus liaudies dainos plėtojimo tradiciją, kai melodija papildoma naujais motyvais.

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (2011, t. 19, p. 393) ir Vikipediją, laisvąją enciklopediją, http://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Ra%C4%8Di%C5%ABnas (žiūrėta 2012 05 18).