Žurnalistas, literatūros kritikas, poetas, vertėjas. Gimė 1909 m. kovo 23 d. Plaučiškiuose (Rozalimo vls., dab. Pakruojo r.), mirė 1997 m. balandžio 13 d. Los Andžele.

1927–1932 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas) lietuvių, rusų, anglų kalbas ir literatūrą, teatro meną, 1932–1934 m. Kauno konservatorijoje – muziką ir dainavimą.

1939 m. baigė Paryžiaus universiteto Aukštųjų tarptautinių mokslų institutą (teisę, tarptautinę teisę ir diplomatijos istoriją).

Studijuodamas Kaune buvo studentų soc. draugijos „Žaizdras“ narys, įsteigė studentų literatų būrelį „Expres“, priklausė keturvėjininkų literatūrinei grupuotei. Vėliau bendradarbiavo kairiojoje spaudoje („Socialdemokrate“, „Kultūroje“).

1930 m. su A. Venclova įsteigė žurnalą „Trečias frontas“, buvo vienas jo redaktorių; jame išspausdino pirmuosius žymesnisu kritikos straipsnius. Uždarius „Trečią frontą“ pasitraukė iš literatūros kairiojo sparno, perėjo į Lietuvių tautininkų sąjungą.

1932–1937 ir 1939–1940 m. buvo Kauno valstybinio radiofono spaudos apžvalgininkas, redaktorius, pranešėjas. Politikos ir kultūros temomis rašė straipsnius į „Lietuvos aidą“, „Jaunąją kartą“, „Akademiką“, „Ūkininko patarėją“, „Vairą“ ir kitus leidinius.

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, su kitais įsteigė Lietuvos aktyvistų frontą.

1942 m. grįžo į Lietuvą, 1942–1944 m. – Šiaulių savaitraščio „Tėviškė“ teatro kritikas. 1944 m. emigravo į Prancūziją, 1948 m. – į JAV.
Nuo 1949 m. „Vienybės“ redaktorius Brukline, 1950–1951 m. – žurnalo „Nemunas“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos rezistencinės santarvės žurnalo „Santarvė“ vienas iš steigėjų ir redakcinės kolegijos narių, 1951–1958 m. žurnalo „Santarvė“ atstovas Amerikoje. Nuo 1975 m. dirbo radijo stočių „Laisvė“, vėliau – „Laisvoji Europa“ lietuvių kultūros ir Lietuvos politinių įvykių komentatoriumi.

Daugiausia rašė Lietuvos užsienio ir vidaus politikos, kalbos ir žurnalistikos, dailės, teatro kritikos temomis. Pasirašydavo kriptonimu Bronius R., slapyvardžiais A. Daumantas, A. Valkiniškis, Jurgis Lengvenis, Algis Daujotas, J. Pajauta ir kt. Gyvendamas JAV, parašė ir išleido 14 rinkinių, į kuriuos sudėjo esė, literatūros kronikas, radijo komentarus, politikos ir kultūros straipsnius.

Poezijoje, straipsniuose emocingu stiliumi skelbė avangardizmo idėjas. Literatūrą laikė svarbiu tautos kovos ginklu.

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

Išvertė L. Wolffo romaną „Drąsiau, Šarly“ (1930), E. M. Remarque „Kelias atgal“ (1931).