Latvių kilmės Lietuvos architektas. Gimė 1894 m. balandžio 26 d. Peterupėje, Rygos rajonas, mirė 1981 m. liepos 17 d. Adelaidėje, Australija.
Baigė Rygos realinę gimnaziją ir Peterburgo civilinio instituto Architektūros fakultetą.
1921 m. grįžo į Latviją, bet, ten neradęs darbo, atvyko į Šiaulius. 1922–1930 m. architektas Šiauliuose, nuo 1925 m. sausio 24 d. Šiaulių miesto inžinierius. Parengė vadovėlius „Žemės ūkio statyba“ (1926), „Molio statyba“ (1928).
1930–1938 m. Kauno miesto inžinierius, statybos skyriaus vedėjas. 1938–1940 m. vertėsi privačia veikla. 1932 m. suteikta Lietuvos pilietybė.
Pirmosios sovietų okupacijos metais su šeima išvyko į Vokietiją, bet, Lietuvą okupavus vokiečiams, vėl grįžo. 1941–1944 m. Panevėžio miesto inžinierius, burmistras.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į Australiją, dirbo Adelaidės miesto architektūros skyriuje.
Suprojektuoti pastatai ir statiniai:
Kaune:

    * Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (1931–1936, su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Krikščiukaičiu);
    * Laisvės paminklo postamentas;
    * Kauno kunigų seminarijos rektorato pastatas (1933);
    * Žemės ūkio rūmai (1933, Donelaičio g.);
    * Prisikėlimo bažnyčia (1933–2005);
    * buvę Žemės banko rūmai (1934, dab. KTU centriniai rūmai);
    * „Pienocentro“ pastatas Laisvės al. (1934, su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu);
    * Arkivyskupo – metropolito rūmai (1935–1939);
    * Evangelikų – reformatų bažnyčia (1937, Ožeškienės g., nebaigta);
    * „Lietūkio“ rūmai (1938–1939, Vytauto pr.).
Šiauliuose:
    * Sukilėlių paminklas (1933);
    * „Birutės“ saldainių fabrikas;
    * Venclauskių namai su kino teatru, daug individualių namų projektų.
Tauragės ligoninė (1932), Pasvalio komercinė mokykla, Jurbarko tuberkuliozės ligoninė, „Maisto“ bendrovės šaldytuvai ir „Lietūkio“ sandėlai Klaipėdoje.

Parengta pagal Vikipediją, laisvąją enciklopediją, http://lt.wikipedia.org/wiki/K%C4%81rlis_Reisons (žiūrėta 2012 02 28)